Draskiau nagais savo širdį, lyg tai padėtų sumažinti sielos skausmą kuris traukė mane žemyn. Žaizdos gilėjo, o tamsa vis labiau mane skandino. Ji apgaubė mane savo lediniais pirštais ir tyliai šnabždėjo į ausį, kad viskas baigta. Norėjau pasiduoti, būti užliūliuota to keistai melodingo balso kuris troško viską sunaikinti. Aš taip ilgai kovojau su savimi, jog nebebuvo prasmės daugiau bandyti sulipdyti savo sielos šukių į vieną. Pavargau. Mano kraujas veržėsi, jis troško žudyti ir aš nebesipriešinau tam jausmui. Žinojau, kad turėsiu paleisti. Tik nežinojau, kiek man tai kainuos. Ant mano kūno tiek daug linijų kurios kiekvieną kartą žymėdavo mano skausmą. Dabar atsirado dar viena, siaubingai ilga ir bjauri. Linija kuri man priminė Magą.
Galėjau pasiduoti, galėjau pamiršti ir leisti mirčiai vėl mane pabučiuoti. Bet kažkas mane laikė. Ir tai buvo ne Džiulijanas. Pati mirtis nenorėjo manęs paliesti, nes jai dar kažko reikėjo ir ji nesustos kol to negaus. Deja, apie taip galvoti aš nenorėjau. Troškau amžiams panirti į bedugnę ir ten joje pasilikti. Bet nuo kaltės ir skausmo pasislėpti neįmanoma. Nesvarbu būsi gyvas ar miręs jie pasivys tave ir gniuždys kol liks tik tuštuma.
Troškau tylos ir ramybės, bet ūžiantis vėjas atnešė klyksmą kuris vis stiprėjo. Dar daugiau kančių ir skausmo, dar daugiau nuodėmių kurios badė mano sielą. Nenusipelniau meilės, gerumo, aš tebuvau žemės kirminas kuris manė galintis daugiau.
Širdis ir toliau kraujavo, o klyksmas daužė mano ausų būgnelius. Norėjau, kad tai baigtųsi, troškau tylos, bet klyksmas buvo mano, o skausmas kurį jaučiau buvo Džiulijano susmigę ašmenys į mano ranką.
- Viskas gerai, - sušnabždėjo jis laikydamas mane glėbyje ir tamsa pasišalino. – Aš tave laikau.
Žolė pilka, medžiai apanglėję, o gyvūnai suakmenėję lyg statulos kurios kaltinamai pervėrė mane. Aš juos nužudžiau. Aš tik norėjau būti išgelbėta, bet iš tiesų tyliai meldžiau jog mirtis ateitų ir pasiimtų tai kas jai priklauso.
BẠN ĐANG ĐỌC
Tamsioji (Baigta)
Viễn tưởng"Mirtis neturi vardo, bet jie jai sugalvojo." Milenija - tamsioji, maža mergaitė kuri suaugo per greitai, tam, kad mirtis ją pasiglemžtų. Gimusi sunkiais laikais ji matė kaip atslinko juodasis Maras, o su juo ir siaubingos pabaisos pasiglemžusios tū...
