Susikūriau pasaulį iliuzijoje,
dabar pačiai reikia gerti pieną iš suskilusių taurių,
nuodyti ryškiomis spalvomis savo kūną,
kai viduje esu balta kaip popierius.
Čia užsimerkęs turi eiti per permatomus laiptus,
jog įkvėptum ir pajaustum kaip kvepia realybė,
čia jie bėga, kad galėtų susikauti su savo baimėmis,
oranžinis dangus čia pranašauja, jog ateina kiti,
pakeisti šio pasaulio spalvų pagal jų mąstymą.
