Cigarėtė tarp mano lūpų,
jos vis dar karštos nuo tavo bučinio,
gitara rankose, bando pirštai atrasti melodiją, kuri padės pamiršti išverktą tapusią jūrą.
Vakarais prie alyvų,
aš ateinu tau paniūniuoti,
žėmė tokia šalta, ji per šalta tavo kūnui.
Sustingusi be mūsų laimės šypsnių.
Priliesk mane vėju,
saulės spinduliu apklok mane,
jog galėčiau ir vėl šiltai sapnuoti.
