Ar jis didelė pagunda mano akims,
kurioje skęsti per daug svajojau,
man taip patinka ši melodija šiame beprotiškame vakarėlyje.
Aš nebijau,
man drąsa jau plešia galvą,
kiek galima sukti pirštą aplink kaklo grandines?
Žinome tik mes.
Šš, patylėk,
mes nebeturime vilčių čia likti,
bėgam lyg audros pro medžių šakas,
vidumi šiandien pasitikiu labiau nei tavimi.
Ir aš čia ne prie ko visai,
nekišk manęs į savo krauju aplietas mintis,
šiandien aš pasidaviau galutinai,
man perdaug viso šito.
Ir aš čia ne prie ko visai.
