Visi tylime,
tyliai užsidarome savyje,
kai mūsų labiausiai reikia žmonėms.
Manome, jog tai geriausia.
Skaudžiai uždarome duris prieš kitus,
kai patiems skauda,
lygiuojamės į kitus,
kad nebūtume pastebėti.
Skambiname tiems kuriuos vos pažįstame,
sakome, jog esame pavargę,
bet ar žino artimieji, jog kenčiame?
Bandome įveikti viską vieni,
nes žinome, kad kažkada liksime vieniši,
telefono kitame fone tylime,
kai paklausia ar visiškai nepalušime šiame šmeižte.
