Ir aš skendau, skendau taip giliai
Ten kur manęs net nematei
Net neieškojai, net neprisiminei
Ir tas jausmas, jausmas kamuoja mane dieną ir naktį
Jis užpildo mane kaip kraujas mano kūną
ir
aš pamirštu kvėpuoti.
Kada mane knygos išgelbės ir vėl?
Kūnas kūną traukia
Ramybę palaiko.
Gyvenimo poetu visi vadina,
bet gyvenimą žodžiais aprašyti man dabar trūksta cigarėtės tarp pirštų ir tavo gilaus žvilgsnio.
