Man pabosta matyti savo pavargusį veidą nuo emocinio skausmo,
pavargau kvėpuoti,
pavargstu užmigti ir atsikelti,
žinant, jog tas skausmas vėl užklups.
Nebežinau kas yra meilė būnant visiems paskutinis variantas,
pavargau sėdėti namuose ir laikyti savo kvėpavimą,
kol kas nors paklaus ar viskas gerai.
Nežinau kaip laikyti žemę kuri slysta po mano kojomis,
tiek žodžių išsakyti norisi iš savo širdies.
Tai taip sunku.
