Sukuosi gyvenime lyg karusėlėje,
taip greitai sukasi,
laikas prieš akis tik lekia,
O aš sėdžiu ir tyliai stebiu,
nieko negalinti padaryti.
Tai sunku suvokti,
jog greitai versiu knygos puslapius senus,
valysiu dulkes nuo senų šeimos albumų,
jog nešdama gėlęs į seną tėvų sodą,
palaistysiu nemirštančią prisiminimų gėlę.
Kurią prisiminimais užpildysiu ir aš ją.
Nenoriu būti tik knyga ar albumas.
Paliksiu visiems savo meną ir vaizdo įrašus ant didžiausių pasaulio scenų.
Tyra ir laiminga tuo metu juoką,
Savo mylimo vyro nuotraukas įrėminsiu per visus namo kambarius.
Aš visad liksiu su jumis,
bet mano sielai priklauso išeiti.
