Can't Change // Z.M // #2015 // LTU // Book 1 //✔

<Zayn and Scarlet>

-Scarlet P.O.V-

Vaikinas lėtais žingsniais priėjo prie manęs, kruptelėjau. Jis atsigulė ant lovos. Gulėjau sustingusi, jis rankas užsikišo už galvos, ir dar jis buvo tik su sportinėm kelnėm, kas man nepatiko, nes tai jaudina, jo kūnas buvo nusėtas tatuiruotėm, akys kaip ir maniau tamsios, tai yra rudos.

-Labas.-Staigiai pasakė jis nieko neatsakiau.

-Tu manęs bijai?-Vėl prašneko jis.

-Kodėl tokia nekalbi?-Jis užsičiaups kada nors?

-Žinok mane erzini, kai nekalbi su manim.-Rimtai tarė. Scarlet ikvėpk iškvėpk..

-Aš bijau tavęs dėl to nekalbu.-Tyliai pasakiau.

-Kodėl bijai?-Kilstelėjo antakį.

-O kaip tu manai kodėl? Tu mane pagrobiai, ir aš nežinau kur aš esu..-Nuleidau galvą.

-Na taip pagrobiau.-Tarė jis.

-Ką tu man darysi?-Pakėliau akys ir pažiejau į jį.

-Dar nežinau.-Pasakė jis.

-Tai kam aš tau reikalinga jei nežinai ką man darysi?-Žiūrėjau į jį. Jis tiesiog atsistojo ir išėjo palikdamas mane. Aš susiėmiau už kelių ir galvą panardinau juose.. Pradėjau tyliai verkti.. Ar tai viskas? Nematysiu savo normalaus gyvenimo? Kodėl jis taip pasielgė?... Pajutau kaip lova ilinksta.. Nedrįsau pakelti galvos...

-Scarlet? Kodėl tu tokia nedrąsi?-Pasakė jis aš tylėjau.

-Gali kalbėti?! Ar liežuvį suvalgei?!-Sušuko jis.. Aš net krūptelėjau.. Jis šaukia ant manęs be jokios priežasties.. Juk aš jam nieko nepadariau.. Pala pala iškur jis žino mano vardą?

-Amm.. Iškur žinai mano vardą?-Paklausiau ir pakėliau galvą.

-Aš apie tave viska žinau.-Nusijuokė.-Kodėl nekalbi su manim?

-Tu ir vėl to paties debiliško klausimo klausi..-Su pyktumu pasakiau.

-Neturi teisės šaukti ant manęs!

-O tu turi? Visu pirma tu esi žemesnio lygio nei aš. Visu antra tu negali rėkti ant merginos.-Jis suėmė mano rankas ir suspaudė delnuose labai stipriai, aš suinksčiau.

-Dabar klausyk manęs įdėmiai tu neturi teisės TU ant manęs rėkti, nes tu nežinai ką aš galiu, ir ko negaliu ir čia mano namai, darau ką noriu, tu esi mano ikaitė viskas reikalai išspręsti!-Surėkė jis. Žiejau į jį su išsigandusiom akim, jis paleido mane ir išėjo susiėmiau už riešu pradėjau juos trinti, jie buvo paraude.. Ne ne ne aš negaliu čia būti man reikia valynt iš čia ir kuo greičiau čia nejuokai su juo.. Reiks sukurti planą.. Nedrąsiai antsiguliau ant lovos ir susiriečiau į kamuoliuką ir užmigau..

Ryte pabudau nuo kaitinančiu man į veidą saulės spinduliu. Pasitriniau akys, ir tada prisiminiau, kad esu pas ta idiotą, net jo vardo nežinau.. Ramiai išlipau iš lovos.. Pravėriau kambario duris, apžiūrėjau namus, mano akys užkliuvo už tamsaus kolidoriaus, o gale jo duris.. Nu jis nesupyks jei aš ten nueisiu.. Ramiai priėjau prie duru, spustelėjau jos rankeną, duris prasivėrė, prieš mano akys atsivėrė pilnas kambaris pistoletu, peiliu ir dar xuj paimioš ko. Iėjau vidun, šitas man padės apsiginti nuo jo. Pasiėmiau mažą pistoletą, patikrinau ar yra kulkų, ju buvo okey, užsikišau už kelniu diržo viska palikau kaip buvo, išėjau ir uždariau duri, labai tyliai. Jau norėjau apsisukti, bet išgirdau balsą už savęs.

-Ką gi mes čia turim?-Pašaipiai pasakė.-Ir kodėl vaikštom ten kur neleista?-Lėtai atsisukau.

-Na čia nepakabintas jok užrašas ar dar kažkas, kad negalima.-Patrūkčiojau pečiais.

-Bet tu juk ne savam name, kad vaiksčiot kur papuola.-Jau su pyktumu pasakė.

-Nu tik nereikia.. Jei jau pagrobiai mane tai jausiuos kaip namie.-Praėjau pro jį, kad grisčiau į kambarį, jis pribėgo ir čiupo man už rankos prisitraukė mane prie savęs ir atrėmė į sieną, išsigandau.

-Dabar pažiesim ką tu moki.-Jis suėmė savo delnu mano skruostą, jo veidas artėjo prie mano veido, jo lūpos jau buvo visai netoli manųjų ir tada aš atsukau jam žandą jis švelniai jį pabučiavo.

-Ką darai?-Pasakė jis atitraukęs galvą.

-Aš nesibučiuoju su nepažįstamais, o tuo labiau su pagrobėjais.-Tariau ir stumtelėjau jį. Jis atsitraukė tuo metu nubėgau prie kambario duru, ir išsitraukiau pistoletą.

-Nejudėk, nes šausiu!-Sušukau.