Can't Change // Z.M // #2015 // LTU // Book 1 //✔

<Taisyklės>

-Scarlet P.O.V-
Pasijudinau, kai man buvo nepatogu gulėti, bet judėti gavosi ne kaip, nes Zayn mane buvo labai stipriai suspaudęs savo glėbije.
-Zayn.-Suinksčiau. Šiek tiek skaudėjo.-Zayyn.-Pakartojau, jis nejudėjo. Jis dar stipriau mane suspaudė.
-Ką? Ne nereikia.. Scarlet..-Jis murmėjo ir vis spaudė mane.
-Zaynn!-Sušukau jis prasimerkė visas išsigandęs.-Kas buvo?-Paklausiau sutrikusi. Jis kiek mane atleido.
-Tu gyva.-Jis pasakė ir apkabino mane. Na gerai aš dabar nieko nebesuprantu. Apsikabinau jį taip pat.
-Zayn, tai tik sapnas.-Paglosčiau jo nugarą.
-Sapnas, kuris maniau virs realybę.-Jis panardino savo galvą mano kaklę. Aš rimtai kartais jo nesuprantu, vieną kartą jis pyktas, kitą jau geras.. Manau visa, tai iki gero neprives..
-Viskas gerai.-Paglosčiau jo nugarą, keista taip daryti. Jis atsidūso, tada atsitraukė.-Kiek valandų?-Paklausiau.
-Nežinau.-Trūktelėjo. Tada pasiėmė savo telefoną nuo komodos ir paspaudė atrakinimo migtuką, ekranas isijungė.-Dabar 13h dienos.-Padėjo telefoną į vietą.-Manau pas mane šiandien atvažiuos draugai, ir aš nežinau, kaip man tave pristatyti. Na supranti aš esu tas, kuris turi tik vienos nakties nuotykius.-Jis pasikasė pakaušį.
-Na, tai tavo problemos.-Pasakiau.-Juk ne aš save pagrobiau, ir nežinau, kaip tai paaiškinti draugams.-Nusivaipiau.
-Tu turbūt pamiršai taisykles?-Jis kilstelėjo antakius.
-Pala taisykles?-Paskiau.-O tu išvis man jas sakei?-Kilstelėjau antakius.
-Na jei nesakiau, tai pasakysiu dabar.-Jis priartėjo prie manęs.
-Pirma taisyklė: paklusk man.-Sušnabždėjo į ausį. Sudrebėjau.-Antra: jei nesiklausysi busi nubausta.-Vėl sušnabždėjo.-Ir trečia: neatsikalbinėk.-Pabučiavo mano kaklą. Tada išlipo iš lovos, apsirengė rūbūs.-Aš tau duosiu savo rūbūs apsirengsi.-Tai pasakęs jis iš spintos ištraukė sportines kelnias ir džemperį. Metė ant lovos. Aš juos pasiėmiau ir apsirengiau. Jis toks asilas. Mat klausytis turiu jo, ko dar panorėsi, gal oralinio? Ar iš vis pasipisti? Atsistojau nuo lovos.
-Eime.-Jis pasakė. Sekiau jį. Mes atėjome, kaip spėju į svetainę.-Sėsk ir sėdėk.-Parodė į sofą. Tą ir padariau, tikrai nenoriu sužinoti, kaip jis mane baus..
Praėjo keletas valandų, kol jo draugai susirinko, tarp jų buvo ir kelios merginos, tai Eleanor, Louis mergina ir Sophia Liam mergina. Jos labai įdomios pasirodo, mes vis šnekučiavomės.
-Zayn P.O.V-
-Zayn, tai ir vėl tavo vieno nuotykio auka?-Pasigirdo kimus Harry balsas. Ohh.. Kodėl jie visada viską apsunkina. Scarlet man reikalinga tam, kad už ją galiu gauti nemažus pinigus.
-Ne.-Po kiek laiko atsakiau.
-Zayn aš tave pažįstų.-Kilstelėjo antakius.
-Harry nesikišk kur nereikia.-Pyktelėjau. Visa, tai pradeda erzinti.
-Kam ji tau? Paprastai taip ilgai merginų pas save neužlaikai.-Kalbėjo toliau. Su mielu noriu suduočiau jam porą kartų.
-Atsiknisk.-Praėjau pro jį. Ėjau į svetainę, kur sėdėjo visi kiti. Atsisėdau šalia Scarlet. Permečiau rankas jei per pečius. Ji kiek sutriko, bet atsipalaidavo ir atsilošė patogiau. Būvimas šalia jos man labai patiko. Ji skleidžia gera energiją.
-Eisim ką nors kepti ant groteliu?-Pasiteiravo Niall.
-Maistas - Niall gyvenimas.-Pasakiau faktą, Scatlet nusijuokė, dabar girdėti jos juoką buvo kažkas nuostabaus.
-Pasakei griniausia faktą.-Pasakė Niall ir visi nusijuokė kartu ir aš su Scarlet. Patraukiau ranką nuo jos pečiu, padėjau ją jai į delnus, kuriuos ji laikė sau prie tarpukojo, jis juos suėmė ir švelniai glostė, tai kažkas nepakartojamo.
-Žinoma kepsim, juk be šito niekada neapsieinam. Niall šaldytuve yra šašlai imi ir varai su visais kepti.-Nusijuokiau, pastebėjau Scarlet veide mažyti šypsni. Tai vertė šypsotis ir man.
-Okey. Maiste Niall ateina.-Jis kaip supermenas nubėgo į virtuvę, visi iskirus mane ir Scarlet išėjo.
-Man atrodo aš jiem nepatikau.-Nuleidus galvą tyliai pasakė ji.
-Blogai mąstai meile, tu jiem net labai patikai, ypač merginom.-Šyptelėjau. Ji pakėlė į mane savo žavias akys.
-Taip manai?-Paklausė žiūrėdama mano veido bruožus. Linktelėjau.
-Jos su tavimi bendrauja, taip.. Na net nežinau, kaip pasakyti. Taip lengvai, na iš jų bendravimo supratau, kad tiktai jom patikai.-Nusišypsojau parosydamas dantys. Ji taip pat nusišypsojo.-Nori ko nors išgreti? Alaus, sulčiu?-Paklausiau.
-Amm, o gal turi sidro?
-Greičiausiai jo.-Linktelėjau.-Einu pažiesiu, eini kartu?-Po truputi stojausi. Ji linktelėjo ir atsistojo su manimi. Ėjau į virtuvę, o ji sėlino iš paskos. Visi jau buvo lauke. Atidariau šaldytuvą, ištraukiau sau alaus ir žiūrėjau ko dar turiu, radau braškini ir obuoliu skonio sidrus.
-Kuris.-Parodžiau dvi skardines. Ji pirštu parodė į braškinį. Padaviau jai. Ji pasiėmė ir nustriksėjo į svetaine nužiūrėjau jos dailu užpakaliuką, taip ir prašosi į rankas. Atsekiau jai iš paskos, vėl atsisėdau šalia. Atsidariau savo alų ir gėriau.
-Nori eiti pas juos ar būnam čia?-Pažiūrėjau į ją.
-Pabūnam čia?
-Gerai.-Linktelėjau.
Sėdėjome tyloje, ji buvo jauki. Sėdėti šalia jos yra kažkas neįprasto, kažkas tokio keisto, bet vienu metu ir nuostabaus. Net nenoriu gadinti šios nuostabios tylos, tiesiog tyliu. Girdisi tik skardiniu kirgždesys ir gurkšniu nurijimas, bet tai negadina tobulos atmosferos.

Sveiki mano brangūs skaitytojai, labai atsiprašau, kad dalis keliu taip retai. Na suprantat 3 savaitės mokslų liko, man kita savaite komunija. (Aš 9-oke neklauskit kodėl tik dabar einu į komūniją, jei norit sužinoti plačiau į žinutes parašykyte :> ) Nesinori, kad kažkuriuose pamokose būtų neigiami pažymiai ir dar turiu, kai kada problemu su internetų. Kai tik randu galimybę visada ikeliu. Labai pasigedau jūsų nuomonių, aš garantuotai sakau, kad nusivažiavau iki pragaro atkasimo :D parašykyt nuomone labai prašau, bent vieną. :3
Laukiu jūsų VOTE ir COMENT. Ačiū, kad skaitote! ;33