Can't Change // Z.M // #2015 // LTU // Book 1 //✔

<Atsiprašau?>

-Scarlet P.O.V-
Sėdžiu ant Zayn lovos ir verkiu.. Kodėl gyvenimas tyčiojasi iš manęs. Staiga duris prasiveria. Aš staigiai nusivalau ašaras. Pro jas įeina jis, tas kuris sugriovė mano gyvenimą, nekenčiu jo! Jis atsisėdo ant lovos krašto, nežiūrėjo į mane. Galva buvo nuleides, žaidė su savo rankom.
-Scarlet.-Prabilo jis.-Aš.. Aš noriu atsiprašyti.-Toliau kalbėjo. Jis nori atsiprašyti? Man atrodo rytoj snigs..-Aš tikrai labai atsiprašau, kaip elgiausi su tavimi.-Jis pakėlė galvą į mane, žiūrėjau į jo akys, jos buvo tamsios ir neįskaitamos.. Nesuprantu.. Jokiu jausmų jo akyse nematau, jis kaip robotas..
-Viskas gerai Zayn.-Pasakiau. Žinoma, kad meluoju, nes viskas yra SUKNISTAI BLOGAI!! Šyptelėjau jam netikra šypsena. Jo veidas artėjo link mano, nutuokiu ką jis nori padaryti, kai mūsų lūpas skyrė, vos keli centimetrai aš pasukau galvą į šoną, jis pabučiavo mano skruostą.
-Kodėl tai padarei?-Susiraukė.
-Tu turi mergina.-Kilstelėjau antakį.
-Ah.. Taip.-Atsitraukė. Toliau sėdėjau ant lovos. Zayn buvo vis dar čia. Mane trigdė tai, bet to neparodžiau.-Scarlet aš tau patinku?-Iš niekur nieko paklausė jis, aš sustingau, tai sunkus klausimas man.
-Ne.-Tvirtai pasakiau. Jis atsiduso. Ir ką gi dabar tai reiškia?-Pasakyk man kodėl aš negaliu bučiuotis su Niall? Pasakyk man tiesą.
-Nes tu esi mano niekieno kito.-Pažiejo į mane.
-Po velniu Zayn aš nesu daiktas, kad bučiau kažkieno.-Susiraukiau.
-Aš tave pagrobiau, tu gyveni mano name. Džiaugis, kad ne kokiam rūsį su žiūrkėm.-Pasakė. Atsistojo ir išėjo. Gaidys! Debilas! Nesveikas! Kvailis! Nekenčiu tavęs! Palindau po kaldra, kaip aš nekenčiu jo.. Jis toks suknistas suskis.. Jo nuotaikos neprognozuojamos.. Aš.. Aš.. Tiesiog nežinau..
-Zayn P.O.V-
-Pala ką reiškia jus jo neradot?!-Surėkiau į telefoną.-Aš važiuoju pats, bet jei aš ji rasiu.. Ji bus negyvas.-Padėjau rageli.. Suknistas Jawad.. Jis ir vėl kenkia man.. Mano pyktis buvo toks didelis. Iš to pykčio paėmiau vazą ir mečiau ją į sieną.. Dabar tikrai sakau nužudysiu Jawad! Nužudysiu! Pasiėmiau savo odinukę, išėjau pro duris, išeidamas užrakinau duris. Įsėdau į savo mašiną. Važiavau pas jį nutuokiu kur jis bus, nes jei jo nėra klube jis yra su savo kekše Laura. Privažiavau jos namus. Iš pagažinukės, kuri yra mašinos viduje pasiėmiau pistoletą, isikišau už kelnių. Ramiai išlipau iš mašinos. Nuėjau prie durų, į vidų įėjau kaip į savo namus. Išgirdau aimanas. Dieve.. Sekiau garsais. Suradau kažkokias duris už jų ir sklido tie garsai. Ištraukiau pistoletą, spiriau koja į duris, jos iškart išlėkę įėjau vidun. Pamačiau Jawad ir Laura ant jo.
-Paskutiniai žodžiai.-Sugriežiau dantimis. Jis pažiūrėjo į mane.
-Zayn tu nepadarysi to.-Su lygo jo žodžias nuaidėjo šuvis. Pašoviau Laurą.
-Ką tu povelniu darai?!-Surėkė tas.
-Paskutiniai žodžiai.-Pakartojau. Jis tylėjo, nieko nelaukiau ir šoviau jam į galvą. Pažiejau į juos negyvus ir pasišalinau iš ten kol neatvarė cop'ai. Gerai dar reikia susitvarkyti su Ian. Atvažiavau į jo klubą. Ėjau tiesiai į jo kabinetą, man nesvarbu apsauginiai ir kiti žmonės. Isibroviau į jo kambarį.
-Malik.-Nusijuokė jis. Priėjau prie jo ir suėmiau už apikaklės.
-Tu žinai, kad jau laikas baigėsi? Ir kad mano pinigai dar ne pas mane?-Iškošiau. Jis tylėjo.-Ko tyli?! Liežuvį prarijai?!
-Pinigai bus, tik šiuo metu neturiu.-Iškėlė jis rankas į viršų.
-O tu galvoji man rūpi?!-Surėkiau.
-Zayn susitarkim.-Pasakė jis.
-Aš nenoriu tartis, jei mano pinigu nebus iki šiandien 17h aš tave nužudysiu!-Surėkiau pastūmiau jį ir jis nukrito. Ėjau iš tos skylės. Įsėdau į mašiną. Grįžau namo.