Can't Change // Z.M // #2015 // LTU // Book 1 //✔

<Svečiai>

-Scarlet P.O.V-

-Juk tu neišdrįsi.-Su pašaipa pasakė Zayn.

-O jei įšdrįsiu kas tada?-Kilstelėjau antakį.

-Tu esi per daug baili, kad tai padarytum.-Jis lėtais žingsniais sėlino prie manęs.

-Aš pasakiau stovėk, nes už savo veiksmus neatsakau.-Užtaisiau gaiduką.

-Scarlet baik nesamones daryt ir atiduok man ta ginklą.-Atkišo ranką.

-Nenorėk, kad šaučiau į tavo draugužį.-Ašarą nuriedėjo.-Aš nesuprantu kam aš tau? Kodėl aš?

-Scarlet baik daryti nesamones ir aš busiu geras taip pat.-Tarė.

-Dabar aš lėtai išeinu iš namų, ir tu lieki čia.-Tariau ir ėjau link laiptu, bet per anksti pažiejau į juos, nes aš per toli nuėjau ir ne ten pastačiuso koją, kritau ir ridenausi nuo laiptų.

-Po velniu!-Sušuko Zayn.

-Zayn pov-

Leidausi greitai laiptais žemyn aplenkiau besiridianančia Scarlet. Sustabdžiau ją, pasiėmiau ant ranku, nunešiau į kambarį, paguldžiau ant lovos. Ką dabar daryt, jei ji užsimušė? O dieve!

-Scarlet! Scarlet, meilute.-Purčiau ją, kad tik atsibustu, kad tik atsibustu.

-Scarlet pov-

Pajutau rankas sau ant kūnos, jos švelniai mane pakėlė, po kiek laiko jaučiau minkštus patalus, o paskui purtimą ir Zayn balsą. Jo žodžiai.. Jie tokie keisti.. Pramerkiau akys, prieš mane buvo Zayn, jis buvo apžerges mane.

-Scarlet tu pabudai.-Apkabino mane.

-Geriau nebučiau pabudusi.-Pavarčiau akys.

-Tu mane labai išgazdinai.-Pratarė jis.

-Oh rimtai? Nesitikėjau.-Nervingai nusijuokiau, jis guli ant manęs ir tai mane jaudina. -Gali nulipti?-Pastumiau jį.

-O kas nepatinka?-Keista šypsenėlė šmežtelėjo jo veidę.

-Ne nepatinka.-Nusivaipiau.

-Buk švelnesnė Scarlet, nes bus blogai.-Tariau.

-Man jau bijoti?-Pažiejau į jį.

-Labai.-Nusijuokė.

Atsidusau. Ir ką jis su manim darys? Be to kodėl aš neaprėkiama? Juk pasiėmiau jo pistoleta ir vos jo nepašoviau, hm.. Keista, ai nors gal ir gerai taip. Neprisimins, bus mažiau bėdų. Jis išėjo iš kambario, ohh puiku paliko mane vieną. Dabar neturėsiu ką veikti..

-Zayn pov-

Išėjau iš kambario, turiu susitikti su keliais pažįstamais, išsiaiškinti kelis reikalus. Atvažiavau į sutarta vieta, sėdėdamas mašinoje, užsikišau pistoletą už kelniu. Išlipau iš mašinos ėjau link to mulkio.

-Sveikas Malik.-Pašaipiai pasakė tas.

-Sveikas gyvas Ian.-Nusijuokiau.

-Kur mano pinigai?

-O kur mano prekė?

-Josh, atnešk lagaminėlį.-Paliepė jis. Tas Josh atnešė lagaminėlį.

-Pirma pinigai, tada prekė.

-Rankas į rankas.-Tariau. Jis atkišo ranką. Paėmiau į rankas jį, jis jo nepaleido, keistai pažiejo į mane, tada gavau smugį į veidą. Išroviau jam iš rankų tą lagaminėlį, ir ištraukez pistoleta nukaliau jo pakaliką, o tada nusitaikiau į Ian.

-Paskutiniai žodžiai Ian.-Pasišaipiau.

-Malik tu labai kentėsi aš pažadu.-Vos jis ištarė suleidau švino jam į galvą, jis krito negyvas, aš ilipau į mašiną, mečiau lagaminėli ant galinės sėdinės, jame auksčiausios rūšies narkotikai. Kas man labai patinka. Važiavau namo, įdomu ką ta veikė be manęs. Užsukau į kiemą, ir įėjau į namus.

-Scarlet aš grįžau.-Paslėpiau lagaminėlį, virtuvės spintelėje.

Užlipaunį viršu, įėjau į kambarį. Prisėdau ant lovos, Scarlet pažiejo į mane ir išpūtė akys.

-Kažkas netaip?-Paklausiau.

-Kas tavo lūpai, ji kraujuoja ir ištinusi.

Paliečiau savo lūpa, pažiejau į pirštą, velnias ji teisi.

-Pasakyk kur yra vaistinėlė aš tau sutvarkysiu ta žaizdą.

-Aš ir pats galiu.

-Aš noriu padėti.

Pažiejau į ją.

-Ji vonioje.-Tariau jį atsistojo ir ėjo į vonią. Nužvelgiau ją ir prikandau lūpą, ji tokia sexuali. Po keliu minučiu jį grižo su vaistinėlę. Ji prisėdo prie manęs, pasiėmė kažkokio skisčio užsipylė ant vatelės ir pridėjo man prie lūpos, suinksčiau, labai degina.

-Atsiprašau.-Sušnibždėjo, ir paputė man į žaizdą. Tada toliau ją valė, pabaigoj uždėjo pleistrą. Staigą išgirdau keistą garsą apačioje. Kažkas vaikšto po namą.

-Shh.-Uždengiau jos burną.-Eime.-Istumiau ją į spintą. Pats nuėjau į apačia. Kažkokie nelaukti svečiai atbludo...