-Zayn P.O.V-
Ryte pabudau šiltame glėbije. Pasisukes į šoną pamačiau Scarlet, mano veidą iškart pauošė šypsena. Ji tokia rami ir tokia skaisti. Net gaila ją paliesti. Bet jau kita savaite ji važiuos pas mano senelį. Šiandien reikia važiuoti pas Jawad, palauksiu kol ji pabus.
Vos po 10 minučiu ji pabudo. Šyptelėjau.
-Labas rytas. Pabudomės ir kelemės.-Nusijuokiau.
-Labaaa..-Nusižiovavo ji.-Gerai tuoj atsikelsiu.
-Tik paskubėk, nes aš išvažiuoju.-Tariau.
-Kur? Aš ir vėl liksiu viena??-Nuliudau.
-Meilute aš nepražusiu.-Nusijuokiau.-Grišiu gi.
-Bet aš neturėsiu ką veikti..
-Nesijaudink rasi.-Tariau ir rengiausi.-Tik nebandyk eiti iš kambario. Nebent į toletą arba virtuvę. Niekur kitur.-Rimtai tariau.
-Gerai gerai.-Atsakė ji.
***
Palikau ją vieną, išvažiavau iš namų. Važiavau tiesiai pas Jawad. Turiu atsiimti, tai kas priklauso man. Jis galvoja, kad aš žaisiu? Šiandien pat ji pašalinsiu.. Jis man ne brolis.. Pastačiau mašiną atokiau nuo jo namo. Krūmais slinkau prie jo namo. Radęs tinkama progą iėjau vidun. Žinau jo namą puikiai, tad jis sėdi savo kabinetę. Greičiausiai kruša kokia kalę. Isibroviau vidun, kaip ir sakiau jis su kekšėm.
-Ohh.. Atleisk turbūt ne laiku.-Su pašaipa paskiau.
-Ne, tu visiškai laiku.-Nusijuokė ji.-Ko nori Malik?
-Neapsimesk kvailiu Malik. Juk žinai ko man reikia. Ai tiesa.. TU nevertas 'Malik' pavardės. Vos senelis mirs, aš viska užiimsiu ne tu!-Jis nusijuokė.
-Tu manai aš taip vat ir paliksiu tai, kad tu užimsi senelio vietą ir taip toliau? Ojojoj Zayn tu vis dar su vaiko smegenėlėm.-Nusijuokė.
-Jawad nežaisk žaidimo, kuris nėra smagus. Atiduok kas mano ir mes atsiskaite.-Išpiškinau.
-Zayn tu nieko neturi. Tu esi šiukšlė, tu degsi pragare! Tu nieko nevertas!-Priėjau arčiau, sugriebiau jį už megztinio.
-Dar bent vienas žodis ir tavo galva bud pripompuota švino. Nejuokauju.-Rimtai kalbėjau.
-Manai bijau tavęs?-Patraukė mano rankas ir pasitaisė megztinį, aš ir pats atsitraukiau.
-Tai adiduosi geruoju ar bus bloguoju?-Kilstelėjau antakį. Jis priėjo arčiau.
-Žinai noriu padailinti tau veidelį.-Nespėjau sureguoti, kai jo kumštis pabučiavo mano skruostą. Veidas pasisuko į šoną, atsisukau atgal.
-Ahh nori taip gerai.-Suėmiau jo apykalę ir nuvedžiau prie atdaro lango, paguldžiau jį at palangės taip kad jo kūnas iki koju buvo lauke.
-Kaip dabar?-Tariau.-Patinka? Nori ten?
-Zayn! Ne! Prašau!-Verkšleno jis.
-Tai kur dingo kietuolis Jawad?
-Zayn prašau!!-Rėkė jis kaip pamišes. Man reikia jį šalinti, bet taip būtų per blogai, nes daug akių mato. Reikia šalinti jį kitaip. Pakėliau jį atgal, patvarkiau jo megztinį.
-Adiduoti kas mano? Ar nori skristi?-Tariau.
-Atiduodu, atiduotu.-Pasidavė jis, iš sefo ištraukė lagaminėlį, patikrinau jį, viskas vietoje.
-Ate!-Tariau ir išėjau. Nemoka gražiai kalbėti, bus kitaip. Jawas žaidimas tik prasideda, tu net nežinai su kuo prasidedi.
***
Grižau namo, paslėpiau lagaminėlį. Ir užlipau į viršų, ten radau Scarlet ji žiūrėjo televizorių. Jos akys atsisuko į mane. Aš atsisėdau ant lovos.
-Zayn..-Prisiartino ji prie manęs.-Tu niekada neapsieini be muštinių..-Paglostė mano skruostą.-Einam į vonia tavo lūpą ir antakis.-Pasakė ir aš atsistojau ji su manimi, nuėjome į vonią.
-Remkis į šia spintelę.-Padariau ką ji liepė. Ji atsistojo man tarp kojų, sutrikau, bet stengiausi tai paslėpti, ji pasiėmė vaistinėlę, ir pradėjo valyti žaizdas, suinksčiau kai ji palietė mano lūpą. Ji švelniai paputė ten.
-Atsiprašau.-Šyptelėjau jai.
Po kiek laiko ji baigė, padėjo viską į vietą.
-Scarlet P.O.V-
Viska pabaigusi jau norėjau trauktis, bet Zen apsivijo mano liemenį rankomis, ir prisitraukė arčiau.
-Zen? Amm..
-Kas?-Tarė man prie pat lūpų.
-Ką tu darai?-Atsukau jam žandą ir jis jį švelniai pabučiavo.
-Aš bandžiau tave pabučiuoti, bet tu neleidai..
-Taip neleidau..
-Kodėl? Ką aš padariau?
-Ką padarei? Tu mane pagrobiau ir atskyriai nuo normalaus gyvenimo, kaip tu nesupranti to Zayn..-Ji nuleido galvą, aš pasišalinau iš kambario. Kodėl aš? Ką aš jam padariau? Juk aš esu mergaitė.. Man vos 15 metų... Kodėl gyvenimas tyčiojasi iš manęs..
YOU ARE READING
Can't Change // Z.M // #2015 // LTU // Book 1 //✔
FanfictionTuriu viena gyvenimo istorija.. Manau tai sunkiausia ką gali išgyventi šešiolikos metų paauglė, mane pagrobė, iš pradžių jis pradėjo mane burti savo meiliais žodeliais, kol galiausiai nusitempė į lovą. Bet jo meilus žodeliai virto keistu reiškiniu...