-Scarlet P.O.V-
Zayn parvežė mane į mano namus, grišiu į mokyklą lyg niekur nieko..
-Atvažiavome.-Pasakė Zayn.
-Taip.-Dustelėjau.-Tai.. Iki.-Pasakiau.
-Iki.-Pasakė ir pabučiavo mane. Atsitraukiau, šyptelėjau jam ir išlipau iš automobilio, uždariau dureles, pradėjau eiti.
-Eii, ei Scai.-Šuktelėjo Zayn.
-Ką?-Sustojau ir atsisukau.
-Rytoj ryte pasiimsiu tave, nuvežiu į mokyklą.-Šylptelėjo jis sako akinančią šypsena.
-Žinoma.-Šyptelėjau jam ir nuėjau į namus.
Nusirengiau striukę ir batus, užlilau į viršų, nuėjau į savo kambarį.
-Kaip senais gerais laikais.-Sumurmėjau.-Bet dabartiniai šiek tiek geresni.-Pasakiau ir kritau į lovą. Užmigau gan greitai.
-Rytas-
-Širdele, širdele kelkis.-Žadino mane mama.
-Mmm..-Sumurmėjau kažką.
-Kelkis.
-Gerai.-Sumurmėjau, mama išėjo. Išlipau iš lovos, susiruošiau viską ir nuėjau į virtuvę. Greit pavalgiau. Suvibravo mano telefonas. "Už penkiu minučių laukiu tavęs kieme ××" perskaičiau Zayn žinutę. "Gerai :)". Baigiau savo pusryčius, atsisveikinau su mama ir nuėjau į lauką. Ten manęs jau laukė Zayn. Priėjau prie mašinos, įsėdau vidun.
-Sveika.-Šyltelėjo Zayn.
-Labas.-Pasakiau, jis jau ruošiesi mane pabučiuoti, bet aš nusisukau.
-Kas ne taip?-Susiraukė jis.
-Mano mama.
-Ouu atleisk.-Pasakė jis.
-Važiuojam.-Pasakiau. Zayn manęs paklausė, jis užvedė mašiną ir pradėjo važiuoti. Važiavome tyloje. Nežinau kodėl, bet šiandien neturiu nuotaikos, esu 10-okė ir tai paskutiniai metai, kodėl 10-okė? Todėl kad mane perkėlė vien todėl, kad gerai mokausi, net per gerai. Todėl nemanau, kad man bus sunku dešimtoje klasėje. Privažiavome mokyklą.
-Ačiū, kad pavežiai.-Pasakiau ir išlipau iš mašinos.
-Ne nu Scai tu juokauji ar kaip? Jokio bučinio?-Pasiskundė Zayn.
-Juk žinai, kaip dievinu tave erzinti.-Pasilenkiau prie automobilio.
-Nu Scai.-Suzyzė.
-Ateik ir pasiimk.-Pasakiau ir atsilenkiau, uždariau mašinos dureles ir atsistojau prie jų, sukryžiavau rankas. Zayn išlipo iš mašinos, apėjo ją ir priėjo prie manęs, išlaisvino mano rankas, pasiėmė sau į delnus ir pasilenkes pabučiavo mane.
-Kitą kartą geriau suteik man bučinį, nes aš manau nenori būti patvarkytą jų akivaizdoje.-Pasakė nusijuokdamas ir parodydamas į mokinius mokyklos kieme, kurie žiejo į mus.
-Gerai aš pasistenksiu.-Pasakiau, pasistiebiau ir pakštelėjau jam į lūpas.
-Ate.-Pasakiau ir nuėjau.
-Zayn P.O.V.-
-Alio?-Pakėliau ragelį.
-Sveikas Zayn.-Pasigirdo girgždantis mano senelio balsas.
-Labas.-Pasakiau.
-Kaip laikosi mano prekė?-Paklausė jis.
-Tu jos negausi.-Pasakiau.
-Kaip tai? Zayn tu negali taip elgtis, juk žinai koks aš, jei aš ko nors noriu aš gaunų. Todėl tu ir esi visas į mane.
-Seneli aš pasakiau tu jos negausi.
-Dar pažiūrėsim Zayn, dar pažiūrėsim.-Nusijuokė jis. Numečiau ragelį. Žinoma aš niekam neatiduosiu jos, ji tik mano. Atvažiavau namo, reikia nusiprausti, nuo manęs nešą kaip nuo benamio.
-Scarlet P.O.V-
Po pamokų ėjau į kiemą, kur turiu sulaukti Zayn. Atsisėdau ant suolelio. Naršiau telefone, staigą pajutau šlapia skiaute ant burnos ir kaip apsunksta mano galva. Praradau sąmonę.
-Po kažkiek laiko-
Pabudau kažkokiame tamsiame kambaryje.
-Žiūrėk ji jau pabudo, eik pakviesk senį.-Pasakė kažkoks vyras. Pasitriniau akys ir pakilau nuo žemės žvilgtelėjau į save, mano rūbai buvo paplyšę. Kur aš?Hey mieli skaitytojai, noriu pasakyti jum, kad čia yra paskutinė šio sezono dalis, kita dalis bus ilgesnė ir ji bus paskutinė, kitą sezoną, kursiu po kažkiek laiko, ne iš karto :) na tai tiek :))
Nuomonių&Vote
YOU ARE READING
Can't Change // Z.M // #2015 // LTU // Book 1 //✔
FanfictionTuriu viena gyvenimo istorija.. Manau tai sunkiausia ką gali išgyventi šešiolikos metų paauglė, mane pagrobė, iš pradžių jis pradėjo mane burti savo meiliais žodeliais, kol galiausiai nusitempė į lovą. Bet jo meilus žodeliai virto keistu reiškiniu...