Can't Change // Z.M // #2015 // LTU // Book 1 //✔

<Nauja vieta>

-Zayn P.O.V-
Pabudau nuo kažkieno spurdėjimo, pramerkiau akys. Tai buvo Scarlet, ji judėjo, nes buvau ją suspaudes. Atleidau ją. Ji patogiai isitaisė ant mano krutinės. Nusišypsojau. Glosčiau jos plaukus, svarsčiau kas bus toliau?
-Mmm..-Mano apmąstimus nutraukė jos murmėjimas, ar skausmo dėjonės? Švelniai patraukiau ją nuo savo krutinės, jis muistėsi.
-Scarlet kas yra?-Sutrikau. Ji ir vėl sumurmėjo kažką.
-Scarlet?
-Man skauda.-Sudėjavo ji.
-Kur?-Sutrikau.
-Pilvo apčia, turbūt mėnesinės.-Sumurmėjo. Ir ką daryt man?
-Am kuom tau padėti?
-Turi kažkokiu vaistu nuo skausmo?-Greit sumalė.
-Taip.
-Duok tada.-Suradau vaistus ir daviau juos jai. Ji išgėrė juos be vandens, kaip?
Ji ir vėl padėjo galvą ant mano krutinės, o mano liemenį apsikabino savo smulkiom rankutėm. Ranka švelniai glosčiau jos ranką. Nuo kada aš toks? Pasirodo ši lėlytė keičia mane.. Aš negaliu būti toks švelnus.. Aš tiesiog negaliu.. Aš net nesuprantu ko aš laukiu? Kodėl tiesiog nepasimyliu su ją? Aš negaliu... Atsidūsau išlipau iš lovos.
-Kur eini?-Paklausė tylus mieguistas mažytė balsas, atsisukau į ją.
-Noriu viska apgalvoti.-Pasakiau jai ir išėjau iš kamabrio. Nusileidau žemyn. Atsisėdau ant sofos. Staiga pamačiau kaip krebžda duris, kažkas bando jas atrakinti. Greit nubėgau į virtuve, iš stalčiaus ištraukiau pistoletą. Priėjau prie durų. Žvilgtelėjau į skilutę, pamačiau du vyrus. Velnias.. Čia nesaugu! Jie niekaip negalėjo atrakinti duru, jos šarvinės, išlaužti nepavyks. Jie tiesiog persimetė keliais žodžiai ir nuėjo. Atsidūsau, užlipau į viršų, įėjau į kambarį.
-Kraukis daiktus.-Greitai pasakiau. Mergina pasimetė.
-Ką?-Pasakė ji.
-Kraukis daiktus.-Kiek pykčiau pasakiau, ji kruptelėjo, išlipo iš lovos ir padėjo man krautis daiktus. Po 30 min viskas buvo sukrauta.
-Kodėl mes išvykstam?
-Reikia.
-Kur važiuosim?
-Nesvarbu.
-Kodėl?
-Tu gali tiesiog patylėti?!-Vo neužrėkiau ant jos. Ji stovėjo išsigandusi.
-Asiprašau.-Ji nuleido galvą. Priėjau prie jos, suėmiau jos smakrą ir pakėliau jos veida į save, pabučiavau ją. Šyptelėjau jai.
-Eime.-Tariau. Su lagaminais nusileidome žemyn. Užsidėjau savo batus ir juoda odine striuke. Abu išėjome sudėjau viską į mašiną. Įsėdau į vairuorojo vieta, Scarlet šalia manęs.
-Prisisek.-Paliepiau. Ji pakausė manęs, užvedžiau variklį.
-O pats?
-Man nereikia.-Nusijuokiau. Ji susiraukė, tada tiesiog nusisuko į langą. Pradėjau važiuoti. Važiavome į vila, kuri yra užmiestyje apie ją niekas nežino. 2h kelio.
Scarlet visą laiką žiūrėjo pro langą. Ta tyla buvo nejauki.. Padėjau ravo ranką ant jos kelio. Pajutau, kaip jos kūnas isitempia, bet ji taip ir sėdėjo. Ranką kėliau auksčiau, ji pasimuistė. Mano ranka vis dar kilo.
-Ką tu darai?-Pagaliau prabilo ji.
-Bandau atkreipti tavo dėmesį.-Nusijuokiau, mano ranka buvo netoli jo vietelės. Pasirodo jai tai patinka. Bet aš klydau, ji suėmė mano ranką ir ją patraukė. Aš nusišypsojau, perjungiau pavarą ir paspaudžiau greičio pedalą. Ji į visa tai ramiai regavo. Hmm keista.. Ji kitokia.. Kitos pradėtu klykti..
-Tau patinka greitis?-Paklausiau žiūrėdamas į kelia.
-Taip.-Atsakė. Aš šyptelėjau.
-Esi kada nors bandžiusi rūkyti? Gerti?
-Taip.-Ir vėl atsakė.
-Rimtai??
-Aha.
-Jei aš tau dabar duočiau cigaretę surūkytum ją?
-Žinoma.-Paprastai atsakė. Ji rintai kitokia.
-Tuomet...-Sustojau šalikėlėje. Išsitraukiau cigarečiu pakelį, taip pat ir žiebtuvėlį. Atkišau jai pakelį ji pasiėmė cigaretę. Aš tai pat. Pridegiau jai ir sau. Abu įtraukėm po dumą ir išputėm.
-Nori, kai ką išbandyti?-Paklausiau.-Tai nebus kažkas ištvirkėlišką.
-Na gerai.-Pasakė ji. Aš įtraukiau dumą, priartėjau prie jos veido, pabučiavau ją ir išpučiau jai savo dūmūs. Jos kūnas atsipalaidavo.
-Na kaip?-Atsitraukęs pasakiau.
-Tobula.-Ji nusišypsojo. Nusišypsojau ir aš. Tada ji itraukė dumą ir padarė visus mano veiksmus. Buvau apstulbes.
-Kaip tau?-Ji paklausė.
-Tobula.-Atsakiau. Ji nusijuokė. Surūkėme cigaretes. Vėl pradėjome važiuoti.