Ji yra vilkė ✓

5

Visi buvo nukreipę savo dėmesį į mane. Galiausiai prabilau:

-Pelenės vyras buvo vilkolakis, dalis Krauderių ir Niurzgų turi vilkolakio kraujo, BET mes visi pažįstame žmogų, kuris geba verstis į vilkolakį, tik mums to niekada nerodė.

Visi susimąstė. Taip, visiškai galėjo būti, kad arba mūsų giminaitis galėjo būti išdaviku, arba galėjo prisidėti prie užpuolimų.

Visi sutrikę stengėsi prisiminti tą asmenį. Jiems sunkiai sekėsi. Galiausiai aš pasakiau:

-Tai Andžela. Andžela Kurpaitė Wolf. Pelenės dukra ir Amarko motina.

Drakulaura pati pirma atsitokėjo ir kreipėsi į vyresniuosius:

-Tuojau pat rašau laišką Melodei.

Visi jai pritarė. Staiga pasirodė Stebuklijos sargybinis. Uždusęs ir sunerimęs, jis pranešė:

-Jūsų Šviesybe, ką tik gavome žinią, kad pietinė Niurzgijos dalis okupuota vilkolakių.

Laimei, kad Melodės ir Niko pilis stovėjo Niurzgijos šiaurinėje dalyje. Bet vis tiek tai buvo baisi žinia. Žmonės pasmerkti pražūčiai.

Visi suakmenėję svarstė. Galiausiai Drakulaura puolė kuo skubiau rašyti laišką Melodei.

-Ir dar, Jūsų Šviesybe! Stebuklijos šiaurinėje dalyje pasirodė pirmosios vilkolakių gaujos. Yra nemažai aukų, - pasakė sargybinis.

Mano širdis nusirito į kulnus. Jie pasiekė Stebukliją, įsiveržė į ją. Ši pilis stovėjo Stebuklijos pietinėje dalyje.

Drakulaura su Nilu liepė man, Nelei, Lėjai, Lizai ir Melanijai su Žaku išeiti iš valgomojo ir tupėti savo kambariuose.

Melanija nebuvo nei princesė, nei buvusi valdovė, tuo labiau ir mano tėtis, tad jie pasišalino.

Mano draugės nuėjo į savo kambarius. Jų pavyzdžiu pasekiau ir aš. Niršau. Tai nesąžininga, kad mums neleidžia bent jau žinoti, ką jie ruošiasi daryti ir kaip klostosi visa ši situacija. Deja, nieko negalėjau padaryti, o jei nesiklausyčiau, tik gaišinčiau ir taip brangų laiką ir... Niekuom nebūčiau naudinga. Nebent, jei reiktų eiti kovoti.

Taip ir pagalvojau. Man dingtelėjo mintis, tad ėmiau rašyti laišką Rozai, kuri buvo atsakinga tiek už karalystės karius, tiek ir už karalystės sergėtojus.

Parašiau jai, kad jei reiks rinkti karius, tegu ima mane, nes buvau pasiruošusi. Tam ir buvau mokoma. Išsiunčiau laišką su magijos pagalba: teleportavau jį pas Rozą.

Sėdėdama hamake, žiūrėjau pro langą ir stebėjau apsiniaukusį dangų. Jei jie nepriims mane į karius, tuomet aš pati stosiu kovoti su vilkolakiais. Nesvarbu, jei turėčiau riziką paaukoti savo gyvybę. Gimiau kovotoja ir ja būsiu bei apsaugosiu Nežinuolę bet kokia kaina.