Ji yra vilkė ✓

12

Vilkas suriaumojo. Vėjas akimirksniu pakilo, o vilkolakiai ėmė kaukti. Žvilgtelėjau į klastingąją pilnatį. Įtūžau. Jie visi yra mano priešai. O aš neleisiu jiems įžengti į Stebuklijos pilies teritoriją. Tai jau tikrai.

Žengiau žingsnį atgal ir tvirčiau suėmiau kalaviją. Vilkolakiai mankštinosi savo milžiniškus raumenis ir kaukšėjo gelsvomis iltimis. Jutau nuo jų sklindančią kraujo smarvę.

Giliai įkvėpiau ir nuvijau šalin ne tik pašalines mintis, bet ir emocijas. Pasilenkiau ir perskrodžiau alfą niekinančiu žvilgsniu. Vilkolakis suurzgė.

-Aš tavęs nebijau, nė kiek, - sukuždėjau.

Vilkai pasiruošę laukė, kada juos pulsiu. Laukiau. Turėjau nutaikyti tinkamą progą. Aišku, tikimybė išgyventi buvo nepaprastai maža, bet apsisukti ir bėgti neprisiverčiau. Ryžtas manyje buvo daug galingesnis, o viduje liepsnojanti kovotojos širdis skleidė man neapsakomų dvasinių jėgų kovai. Aš sugebėsiu. Aš privalau nugalėti. Privalau.

Staigiai šokau į priekį ir su kalaviju dūriau alfai į krūtinę. Šis įkando man į dešinį šoną ir laikė stipriai sukandęs. Klyksmas įstrigo gerklėje, išgirdau, kaip trakštelėjo keli šonkauliai. Kraujas aptaškė vilkolakio pilkos spalvos snukį. Staigiai paleidau kalaviją ir išsitraukiau durklą. Vilkas ėmė mane purtyti į visas puses. Kiti stovėjo ir stebėjo savo vado grumtynes su manimi. Iš visų jėgų spyriau alfai į krūtinę. Šis kiek susvirduliavo, ištraukiau kalaviją iš jo krūtinės ir vožiau ašmenimis vilkui per galvą. Jis mane paleido ir suinkštė.

Jo gauja šoko link manęs, bet aš žaibiškai atsiguliau ir įsikibau į alfos gaurus. Kai vienas vilkas ėmė drąskyti mano kojas, suklykiau ir dūriau sidabrinį durklą Pilnaties gaujos alfai į širdį. Šis sustingo ir netrukus krito ant žemės, išleidęs paskutinį atodūsį.

Vilkai vienas po kito krito negyvi, o aš gulėjau ir gaudžiau orą. Man skaudėjo visą kūną, nebejaučiau savo kūno dalių.

Po truputį ėmiau merktis, nes akių vokai tapo sunkūs. Beprarandant sąmonę išgirdau dunksint žemę. Kažkas artinosi. Tikriausiai netrukus būsiu negyva... Kritau į tamsą.