Ji yra vilkė ✓

10

Vos tik saulė nusileido po dviejų valandų, aš jau buvau nemažai nuėjusi. Atsidūriau miško gilumoje ir netrukus turėjau pasiekti pelkę, bet pasukau karalystės miestelio link.

Tenais jau daugelis miegojo, bet aš tyliai prisėlinau prie sargybos budelio. Iš ten girdėjosi tylus knarkimas. Įsibroviau į vidų ir apžvelgiau pranešimus, atsiųstus kiekvienam būreliui dėl saugumo, kad jie būtų pasiruošę ginti žmones nuo vilkolakių.

Iš viso Nežinuolėje dabar karaliavo net 15 milžiniškų gaujų. Įsiminiau jų sąrašą mintinai:

1. Mėlynoji gauja.
2. Pilnaties gauja.
3. Ilties gauja.
4. Nagų gauja.
5. Sidabro gauja.
6. Vandens gauja.
7. Ugnies gauja.
8. Raudonoji gauja.
9. Kruvinoji gauja.
10. Jaunaties gauja.
11. Stebuklijos gauja.
12. Niurzgijos gauna.
13. Juodoji gauja.
14. Tamsos gauja.
15. Alfos gauja.

Taip pat įsidėmėjau žemėlapį, kuriame buvo sužymėta, kuri gauja kurioje Nežinuolės vietoje apsistojusi.

Išsėlinau laukan ir patraukiau tuščia miško aikšte link miško medžių, bet staiga, praeinant pro vieną namą, išgirdau klyksmą ir šūksnius.

Puoliau prie šviesa degančio lango. Tyliai jį atidairiau ir atsargiai apsidairiau. Viduje klykė moteris su mažu vaiku rankose, o vienas senas, o kitas jaunas vyrai kovėsi su vilkolakių šutve.

Mano kūnu perbėgo šiurpas. Buvau prie užpakalinės namo dalies. Žadinti sargybinius būtų beprasmiška, jie miega ir niekas nepajėgtų sustabdyti vilkų. Nebent... Aš, jei alfa yra kažkur šalia.

Išsitraukiau lanką ir iššoviau kelias sidabrines strėles. Pataikiau keliems vilkams į krūtines. Bet jų buvo daugybė. Moteris su vaiku pribėgo prie užpakalinių durų ir jas plačiai atvėrė. Aš puoliau prie jų.

-Ar viduje apart vyrų dar kažkas yra? - sukuždėjau.

Drebanti moteris su verkiančiu vaikų rankose linktelėjo ir kilstelėjo ranką viršun, o tada suakmenėjo iš siaubo.

Iš antro aukšto pasigirdo kurtinantis spiegimas ir riaumojimas.

-Mano dukra, pas ją vilkas raudonom akim... - išlemeno moteris.

-Jai viskas bus gerai, duodu žodį, - tvirtai pasakiau ir apglėbiau moterį.

-Bėkit! Bėkit į pilį! - sušukau jai į įėjau į degantį namą. Vyrai traukėsi nuo vilkų. Atsistojau prieš juos ir sušukau:

-Bėkit į pilį! Aš susitvarkysiu.

Jie pakluso. Išsitraukiau kalaviją ir ėmiau skersti vilkus vieną po kito. Atšokau atgal ir tarp mūsų nukrito degantis namo rąstas. Vilkai piktai urzgė.

Staigiai užlipau laiptais į antrą aukštą. Įsibroviau į kambarį, iš kurio sklido triukšmas.

Laiku paleidau kirvį alfai į gerklę. Jis ruošėsi prievartauti merginą. Išsitraukiau virvę ir atvėriau langą.

-Lipk žemyn, taviškiai prie pilies, bėk pas juos, - pasakiau merginai ir ji netrukus jau leidosi mano stipriai laikoma virve žemyn.

-Ačiū tau! - šūktelėjo ji.

Nusisukusi susidūriau su raudonomis vilko akimis. Jo kaktoje buvo mėlyna žymė. Mėlynosios gaujos alfa.

Išsitraukiau sidabrinį durklą ir prišokau prie vilko, o tada staigiu ir stipriu judesiu smeigiau durklą tiesiai jam į širdį.

Visi vilkai ėmė staugti iš skausmo. Jei miršta alfa, su juo kartu miršta ir visa gauja.

Palikau žūstančius vilkus degti name, o pati pasitraukiau į mišką. Viena gauja nužudyta, laukia dar keturiolika.