Pagrobta / Z. M. / ✔

-1-

Žodžiu, žinau:
1. Kad Louis akys mėlynos
2. Rašiau Zyan, o ne Zayn
3. Čia yra nesąmonė
Taigi, palieku šią istoriją tik jūsų apkalboms, patyčioms, džiaugsmui (ar skausmui). 😛

Dauguma istorijų pradedamos apie patėvius, kuris muša merginą. O jeigu taip: pamotė muša merginą. Keista? Nelabai. Buvo keista. Kol nepripratau. 5 metai-nemažai. Kiekvieną dieną. Ploviau indus. Viską tvarkiau. O jai buvo negana. Iš pradžių žeidė žodžiais. Po to vieną kartą trenkė. Ir suprato, kad aš jos bijau. Nuo tada visas mano kūnas buvo nusėtas mėlynių. Į mokyklą slubščiodavau. Visi manė, kad kažkas tiesiog mane naktį...patvarkė. O aš nekreipiau į juos dėmesio. Tiesiog... Man buvo po****. Skamba keistai, bet už save pakovoti aš mokėjau. Todėl pamotė dar nėra sulaužiusi man nei vieno kaulo. Bet užtat yra krūva mėlynių.
Bet aš tyliu. Nes aš tokia. Man vienodai. Viskas. Buvo.
Tada pamačiau jį. Juodaplaukį. Jis sekdavo mane. Po mokyklos. Net per pamokas. Manė, kad aš jo nematau. Idiotas.
Prigavau jį parke. Nuo jo atsiplėšiau, o jis pametęs mane ir nežinodamas ką daryti atsisėdo ant suoliuko. Tada aš priėjau už nugaros ir suėmusi jo kaklą. Pasilenkiau ir sušnibždėjau į ausį " Ko tau iš manęs reikia?". Jis sustingo. Spūstelėjau kaklą. Pajutau kaip jis pradėjo greičiau kvėpuoti. Spustelejau dar labiau. Jis gaudė orą kaip žuvis.
" Kalbėk! " surikau. Trumpam atleidau jo kaklą. Jis vėl pradėjo normaliai kvėpuoti. Vėl pasilenkiau prie jo ausies " I-di-o-tas".Kiekviena skiemeni aiškiai pabrėžiau. Nusisukau nuo jo ir pradėjau eiti. Kad ir kaip su juo elgiausi, aš jo bijojau. Jis buvo daug raumeningesnis už mane.
Paspartinau žingsnį namo. Priėjau daugiabutį.
Žinojau, kad Bri ( toks buvo pamotės vardas) nėra namie. Jau norėjau rakinti lauko duris, bet sustojau. Mūsų lauko durys stiklinės todėl gėrai galėjai matyti atvaizdus. Žvelgiau į juodo automobilio atvaizdą. Mačiau, kad mane stebi kažkoks blonde. Tada į keleivio vietą įlipo jis. Tas, kurį truputi prismaugiau parke. Jis kažką pasakė blondei ir jiedu išlipo ir pradėjo artėjo prie manęs. Aš greit atsirakinau duris ir įlėkiau į vidų. Pradėjau lipti laiptais. Išgirdau kaip jie apačioje atidarė duris.
"Harry! " išgirdau kaip jis sušuko. Tada pasigirdo garsus žingsniai, kurie leidosi žemyn. Šūdas. Nežinojau ką daryt. Tie du iš apačios jau buvo prie pat. Tada aš šokau. Pro turėklus. Ir kažkokiu magic būdu sugebėjau nieko nesusilaužyt. Pradėjau bėkt link galinių durų. Išbėgau į kiemą. Užbėgau už namo. Girdėjau jų žingsnius. Velnias vienas velnias!!! Ko jie nori iš manęs? Pamačiau, kad jie pradėjo eiti iš skirtingų pusių. Man šakės. Prieš mane buvo tvora. Neturėjau ką prarasti, todėl pradėjau ją ruopštis. Jau buvau beveik perlipus kai kažkas mane sugriebė ir nutraukė atgal. Prikišo kažkokia marlę prie burnos. Nekvėpavau. Jaučiau kaip dustu, tačiau šitiem durniam neleisiu pasiimt manęs gyvos. Sukaupiau paskutiniais jėgas ir trenkiau kažkam. Tas kažkas sudejavo, o aš tuo metu nusitraukusi marlę nuo burnos, vėl pradėjau bėgti. Pažiūrėjau atgal. Jie buvo penkiese. Bliamba iš kur jie dygsta. Juodaplaukis buvo iš jų greičiausiais ir netrukus pasivijo mane. Prirėmė mane prie sienos, viena ranka laikė mano rankas man virš galvos, o kita prispaudė marlę prie burnos. Aš vėl sulaikiau kvėpavimą.
"Kvėpuok! " rėkė jis man. Bet aš muisčiausi. Tada jis man įžnybo. Skaudžiai. Aš aiktelėjau ir įkvėpiau. Prieš nugrimzdama į tamsą pajutau kaip tas Juodaplaukis mane sugavo. Tačiau į pilną tamsą pilnai nenugrimzdau. Pajudėti negalėjau, tačiau puikiai juos girdėjau. Juodaplaukis mane paėmė ir nunešė į kažkokį automobili. Spėju į ta pati kur sėdėjo blonde. Jie mane numetė į bagažą, o patys susėdo į priekį.
"Bliamba, ji greita" tarė kažkuris.
" Žinai Zayn, dar keletas tokių 'lengvų grobių' ir aš atsidursiu ligoninei nuo infarkto"
" Žinojau, kad ją nebus lengva pagauti, tačiau, kad taip sunku nesitikėjau' pasakė Juodaplaukis. Jo balsą iškart atpažinau. Jo "kvėpuok! " vis dar neapleido mano galvos. Vadinasi jo vardas Zayn.
"Maniau, kad va pagavau, o jų bam' kažkuris iš jų pliaukstelejo delnais 'ir sudavė man tarpukoji "
" Neverkšlenk Liam' vel išgirdau Zayn.
Po to jie nusijuokė ir pradėjo taukšti kažkokius niekus. Netikėtai pajauciau, kad galiu judėti. Lėtai pasikeliau. Stengiausi, kad blonde nepamatytų manęs veidrodėlyje. Apsižiūrėjau kuo čia būtų galima trenkti. Tačiau nieko nebuvo. Vėl pakėliau veidą.
" Šūdas' pasakiau truputį per garsiai. Į mane atsisuko kažkoks garbanius. Jo akys išsiplėtė.
" Bliamba ji kažkokia ateive'sušuko. Visi buvę gale atsisuko į mane. Mačiau, kad jie nustebę. Aš žinojau, kad esu atspari tokiems vaistams. Kai erzindavau pamotę sakydama, kad aš noriu valgyti ji tiesiog priglausdavo marlę man prie veido. Ilgainiui tapau atspari. Tik apsimetinėdavau.
Pamačiau kaip tas garbanius įlipo pas mane į bagažą. Jis paguldė mane ir ant manęs atsisėdo, o rankas laikė virš galvos.
" Greičiau Louis! Ji baisiai muistosi, Aš vos galiu ją nulaikyti."
" Aš stengiuosi ,Harry,gerai!?"atskrido balsas iš priekio. Tada jis kažką padavė Juodaplaukiui, o jis įlipo pas mane į galą. Rankoje laikė dvi tabletes.
" Išsižiok" tarė. Aš tik dar labiau suspaudžiau lūpas ir pradėjau dar labiau muistytis.
" Kodėl viskas privalo būti taip sunku! " jis sušuko ir su pirštais bandė atidaryti man burna. Aš įkandau jam į pirštą. Jis nepatenkintas susiraukė.
" Liam, ateik" tarė jis ir vaikinukas sėdėjęs gale įlipo į bagažą. Jis pražiojo mano burną, o Zayn sugrūdo tabletes ir užvertė man galvą. Pajutau kaip tabletės nukeliavo mano skrandžiu. Akys pradėjo merktis, o rankos apsunko. Jie mane paleido ir grįžo atgal į vietas. Tačiau aš vis dar galėjau juos girdėti. Ir galėjau jausti.