Pagrobta / Z. M. / ✔

2. -11-

Greitai nusivaliau kraują. Atskaičiavau tiksliai 120 tūkstančių iš seifo ir vėl jį uždariau. Tyliai užlipau ir pinigus padėjau į mašiną. Taip pat padėjau viena ginklą po sėdyne, kitą po keleivio sėdyne. Pažvelgiau į laikrodį. Rodė pirmą. Atsidusau. Įėjau į namo vidų. Greitai prabėgau pro Louis ir Liam ir užlipau į viršų. Įėjau į kambarį, po to į vonią. Po šaltu vandeniu nusiploviau žandą. Truputį pagerėjo, bet vis tiek skaudėjo. Niekada nepriprasiu prie Zayn nuotaikų kaitos. Jis tikrai mėgsta dominuoti ir viską žinoti. Pasiėmiau telefoną ir ištryniau įrašą apie Mozės skambutį. Nusiėmiau megztinį ir atsisėdau ant žemės. Pažvelgiau į rankas. Randai vis dar gijo. Dūrio žymė taip pat. Dar buvo įbrėžimų. Pačioj depresijos pradžioj aš pjausčiausi.
Kodėl viskas taip staiga sugriuvo? Kelias dienas viskas buvo tobula. Bendravimas, aplinka. Kodėl užtenka vieno skambučio jog sugriūtų viskas? Sėdėjau atrėmus galvą į sieną ir galvojau apie viską. Nepajaučiau kaip užsnūdau.
Atsikėliau po kažkiek laiko. Pažvelgiau į telefoną. Rodė aštuonias. Nieko sau. Pramiegojau septynias valandas. Atsikėliau ir bandžiau užmaskuoti mėlynę. Sunaudojau visą pudra kurią turėjau, tačiau žandas vis tiek buvo akivaizdžiai patinęs. Atsidusau. Nusileidau laiptais žemyn. Keista, tačiau nieko nebuvo. Ant šaldytuvo pamačiau raštelį.

"Ešle,
Visi vaikinai, išskyrus Niall išvažiavo su kažkokiais reikalais. Aš, Elė, Hillary, Sophia ir vaikai bei Niall išvažiavom į atrakcionų parką. Ten kažkoks naktinis šou. Kai beldėmės tu neatsakei, todėl manėm jog užmigai. Greitai grįšim
Myliu Lorė"

Atsidusau. Užlipau į kambarį ir persirengiau. Užsidėjau juodus džinsus, juodus conversus, baltus marškinėlius ir odinę striuke. Plaukus surišau į netvarkingą kuoduką. Nusivaliau visą pudra. Veltui stengiausi. Pažvelgiau į laikrodį. Jau puse venuolikos. Kaip laikas lekia. Išgirdau kažką rakinant duris ir pasislėpiau už kampo. Jie visi grįžo. Ne tik vaikinai, bet ir merginos su vaikais. Jie greitai užlipo į viršų. Girdėjau kaip šviesos išsijungia. Netrukus namas nutilo. Pažvelgiau į laikrodį. Po vienouolikos penkiolika. Rėkia judėti. Oro uostas ne arti. Paėmiau popieriaus lapą ir pradėjau rašyti. Norėjau būti tikra jog pasakysiu viską jeigu taip atsitiktų jog nebegrįžčiau. Juk važiuoju susitikt su Moze Dugu. Įkvėpiau ir pradėjau.

"Aš išvažiavau ir nežinau kada grįšiu. Jeigu negrįšiu iki ryto žinokit jog visus jus labai myliu ir atleidžiu viską. Tai darau ne dėl savęs, o dėl kitų. Žinau jog jeigu būčiau jums pasakius ką darau jus būtumėt mane pasmerkę. Atsiprašau. Dar kart myliu
Eslė"

Žinau jog raštelis miglotas, tačiau jeigu spėčiau grįžti, bet raštelį kažkas rastu būtų lengviau išsisukti. Prilipinau su magnetukais prie šaldytuvo ir išėjus įsėdau į automobilį. Užvedžiau ir išvažiavau. Vaikinai dažnai kažkur išvažiuoja naktimis todėl nesukau galvos jog kažkas atsibus. Gyliai įkvėpiau ir užsikišau vieną ginklą už džinsų nugaroje. Per tuos du metus Harry su Louis mane išmokė šaudyti ir apsiginti.
Tačiau dėl to tikrai nesijaučiau ramesnė. Važiavau beveik tuščia autostrada. Pamačiau oro uosto ženklą ir pasukau. Pastačiau mašiną ir išsiiemiau krepšį. Žinojau jog tvoroje yra skylė pro kurią galima pralysti. Lorė kažkada parodė kai buvom atvažiavusios pasitikti jos mamos. Pralindau pro skylę ir pradėjau eiti. Ant takų buvo numeriai.
"8, 10,12" sustojau. Ant tako pamačiau juodą automobilį. Priėjau. Langas nusileido ir pamačiau Mozę. Tiesiog ištiesiau pinigus. Jis juos paėmė ir perskaičiavo.
"Sąžiningi mes" išsiviepė jis.
"Aš savo sandorio dalį įvykdžiau. Dabar tavo eile"
"Josh!" susuko Mozė ir kažkoks vyras atidarė jam duris. Jis priėjo prie bagažinės ir ją atidarė. Ten gulėjo Bri. Puoliau prie jos tačiau kažkas mane sugriebė. Mozė paėmė Bri už plaukų ir ištraukė. Aš nieko nesakiau. Mačiau jog Bri veidas nusėtas mėlynių. Staiga Mozė įsitraukė šautuvą ir įrėmė Bri į galvą. Bri įsitempė ir pradėjo smarkiai kvėpuoti.
"Žinai aš jau toks žmogus jog mėgstu meluoti" tarė jis užtaisydamas šautuvą "ir mėgstu atsikratinėt nereikalingais daiktais"
"Paleisk ją! " surikau bandydama išsivaduoji iš tos godzilos gniaužtų. Mozė perdavė Bri kitam vyrui o pats suėmė mane ir prispaudė prie mašinos kapoto.
"Žinai Zayn nukniaukė iš manęs tavo draugę ir aš likau be žaisliuko. Bet manau tu tą klaidą ištaisysi" Jis užkišo mano plaukų sruogą už ausies. Aš bandžiau muistytis, tačiau buvo nepaliaujamai sunku. Mozė artėjo prie manęs. Jis pradėjo bučiuoti man kaklą. Aš užtaikiau proga ir spyriai jam į tarpukojį. Jis staigiai atsitraukė, o aš iš už nugaros išsitraukiau ginklą. Įrėmiau jam į galvą ir užtaisiau.
"Mes žinom jog tu neesi tokia Ešle" tarė jis. Mano ranka virptelėjo.
"Tiesiog nuleisk ginklą ir mes susitarsim"
"Ne" šaltai tariau ir paspaudžiau gaiduką. Pasigirdo šūvis. Mozė nustebęs krito ant žemės. Kol nedingo adrenalinas šoviau ir į jo pakalikus. Sunkiai kvėpavau. Atsisukau į Bri.
"O dieve... O dieve... " kartojo ji. Aš nieko neatsakiau tik pasiėmiau pinigus iš automobilio. Pastebėjau jog Mozė sukrutėjo. Kaip tai įmanoma? Tada pastebėjau jog jo žaizda petyje. Jis jau spėjo atsikelti ir laikė atsukęs į mane šautuvą. Aš norėjau iškelti šautuvą, tačiau tada supratau, kad būtent mano šautuvą ir laikė Mozė.
"Tu maža... Tu taip atsiimsi... " niurnėjo jis.
"Tu mirus! " sušuko jis. Tada pasigirdo šūvis. O tada tamsa.