Pagrobta / Z. M. / ✔

-16-

Aš paėmiau ir grubiai patraukiau nuo savęs Zyan ranką. Užkėliau kairę koja ant dešinės, kad jis negalėtų pasiekti. Zyan nieko nedarė. Tiesiog žiūrėjo į kelią. O aš? O aš bijojau. Kartais užeina tokios akimirkos kai nebijau Zyan. Bet tada šalia kažkas būna. Tačiau dabar aš buvau viena. Todėl turėjau ir veikt viena. Ir bijoti viena.
" Zyan, kur mes važiuojam? " vėl pabandžiau paklausti, o jis nieko nesakęs tik padidino greitį. Jaučiau kaip mane pykina. Užspaudžiau nosį ir po kurio laiko buvo geriau. Supratau, kad Zyan man nieko nesakys. Todėl nieko ir neklausiau. Nenorėjau mirti.
Netrukus jis sustojo kažkokio miško aikštelėj.
"Lipk" tarė. Aš išlipau. Zyan taip pat. Užrakino automobilį.
" Eime" vėl tarė. Visalaik jis buvo šaltas. Nerodė jokių emocijų. Aš drebejau. Kadangi jis mane taip greitai išsitempė tebuvau tik su marškinėliais ir džinsais. Vis tryniau savo rankas. Pažvelgiau į Zyan. Tas žingsniavo su savo šilta odine striuke ir vargo nematė.
Ėjom ilgai. Galiausiai priėjom kažkokį skardį. Jis buvo atvertas tvorele. Šalia nebuvo ir stendas. Kažkoks Ribeto skardis. Aš atsistojau ir atsiremiau į tvorelę. Pajutau Zyan už savęs. Jis lėtai apglėbė mano liemenį. O aš vis tiek drebėjau.
"Kas yra?" suurzgė.
" Šal-šalta" tiesiogine to žodžio prasme iškalenau. Zyan atsisegė savo striukę, bet jos nenusiemė.
" Glauskis" tarė. Tačiau aš nesupratau. Jis tik pavartė akis ir paėmęs rankomis priglaudė mano nugara prie savęs. Tada užsegė striukę. Pajutau šiluma ir užsimerkiau. Zyan vis dar laikė rankomis mane apkabinęs po striuke. Tiesa sakant buvau nustebinta jo striukės dydžio. Tarsi koks pledas. Šyptelėjau. Pajutau jo lūpas ant savo kaklo. Aš atlenkiau galva ir šypsojausi. Ešle, tu tik jo žaisliukas. Išgirdau pasamonę. Greitai atitraukiau, tačiau nebuvo kur. Buvau įkalinta striukeje.
Zyan atsitraukė. Tada pakelė ir pasodino mane ant šalia esančio suoliuko. Sėdėjau ant jo. Nieko nesakiau tik padėjau galva jam ant peties.
"Atsiprašau" išgirdau jį balsą. Atsitraukiau ir pažvelgiau į jį rudas akis.
" Ką? "
" Žinau, kad girdėjai mane. Daugiau nekartosiu" suurzgė. Bet tada vėl prakalbo, šįkart švelniau.
" Visur važinėjau. Maniau pamiršiu tave. Bet nepavyko. Aš galvojau, kad tu tik laikinai ' iš mano akių pradėjo tekėti ašaros, bet Zyan greitai jas nuvalė ir tęsė ' tačiau tada supratau, kad tai negali būti laikina. Kaip galiu apie kažkokią merginą galvoti visalaik. Ešle, tu nepalieki mano minčių. Ir aš atsiprašau už viską. Už visą skausmą kuri tau suteikiau " jo akys blizgejo. Aš norėjau kažką pasakyti, bet negalėjau. Tiesiog negalėjau.
" Žinau,kad Lorė tau pasakojo apie tai kaip čia atsirado. Ir apie, kad aš beširdis. Tai tiesa Ešle. Aš beširdis. Todėl, kad mano širdis priklauso tau' jis įkvėpė' Ešle, Aš tave myliu"
Aš sėdėjau sustingusi. Tada paėmiau jo veidą ir pabučiavau. Stipriai. Jis laikė mane apkabinęs ir glostė mano nugara.
"Zyan, tai durna. Tu mane pažįsti vos kelias dienas" tariau.
" Visalaik kol tave sekiau, tu man patikai. Labai" jis įvėlė rankas į mano plaukus.
" Aš irgi tave myliu" tariau ji pabučiuodama. Mes atsitraukėm ir kuri laiką tiesiog sėdėjom apsikabinę.
" Ir beje, jai apie mano šitą litanija pasitarsi nors kam. Net Lorei, aš tau parodysiu koks galiu būti piktas" išgirdau jo balsą. Kad ir kaip griežtai jis bandė tai pasakyti, jaučiau kaip jis šypsosi.
" Gerai" teištariau. Jau pradejo temti, todėl nusprendėm grįžti. Jis atidavė man savo striukę.
Vaziuodami sustojom degalinėje. Aš sėdėjau mašinoj kol Zyan nuėjo sumokėti. Išgirdau kaip kažkas atidaro duris ir ištempia mane iš mašinos. Pajaučiau ginklą prie smilkinio.
" Labas' išgirdau nepažįstamo vyro balsą ' jeigu būsi gera, mums abiems tai patiks" jaučiau kaip jo kitą ranką skydo prie mano kelnių sagos. Laisva ranka ieškojau bet ko Zyan striukės kišenėje. Tiesa sakant nenustebinai radus ginklą. Juk tai Zyan. Nusitaikyti į ta vyrą negalėjau, todėl tiesiog tvojau jam su tuo ginklu. Jaučiau kaip jo rankos nuo manęs nuslislysta. Visa drebėdama stovėjau. Aš ir vėl tai padariau. Aš vėl atjungiau žmogų. Pakėliau akis ir prieš save pamačiau Zyan. Jis stovėjo apšalęs. Tačiau greitai atbuko ir sugriebęs ta vyrą pakelė. Pašaipi šypsenėlė atsirado ant jo veido.
" Ką gi mes čia matom? O gi Niall mažąjį broliika- Deni" jis pakėlė vyrą ir įgrūdo į bagažinę. Aš įsėdau į vidų, Zyan irgi.
" O degalinės kameros? ' paklausiau ' jos gi viską uzfiksavo"
" Nesirūpink. Savininkas mane pažįsta. Kas kart man atvažiavus kameros kuriam laikui ' sugenda'" jis parodė kabutes išvažiuodamas. Aš sėdėjau sustingusi. Mačiau kaip Zyan žvilgčioja į mane.
" Klausyk. Tu nieko blogo nepadarei. Jis bandė tave išprievartauti"
" Tai kodėl mes tada ji vežamės pas save? "
" Nes manu jog Niall visai norėtų su juo pasikalbėti. Juk ir tu norėtum 'pasikalbėti' su žmogumi kuris pavogė iš tavęs septynis milijonus dolerių ir tada dingo, a? "