Po dviejų savaičių
Šiandien Louis blogos nuotaikos. Pavdinau jį Lu Lu ir jis įsižeidė ir dabar su manim nesišneka. Bandžiau ji pralinksminti, tačiau viskas baigėsi tuo jog jis mane aprėkė. Aš nieko nesakiau tik nuėjusi į vonią išsiverkiau. Aš negaliu klausytis kaip mat manęs šaukia. Iš kart pradedu verkti. Nusiploviau rankas.
Grįžau ir nuėjau į virtuvę ruošti pietų. Ten jau sėdėjo Liam. Jis irgi buvo suirzęs.
" Ko norėtum pietų? " paklausiau.
" Koks skirtumas" atsakė jis nepakeldamas akių nuo telefono. Aš tik atsidusau ir išsitraukiau iš spintelės miltų ir visų kitų dalykų, kurių reikėjo blynams. Tylėdama kepiau. Iškepusi tiesiog palikau juos ant stalo. Norės- suvalgys. Įdėjau kelis į lėkštę ir nunešiau į rusį. Atidariau duris. Denis pakėlė į mane akis ir nusišypsojo.
" Ačiū. Tu vienintelė čia elgiesi su manimi kaip su žmogumi " tarė. Aš tik šyptelėjau. Padėjau padėklą ant stalo. Jis viska suvalgė, o aš paėmiau padėklą ir išėjau. Užrakinau duris. Užlipau į viršų. Louis vis dar sėdėjo surūgęs. Man užkniso. Tiesiog paėmiau ir atsisėdau jam ant kelių. Pavėliau plaukus. Tačiau jis piktai mane nustūmė. Aš įkvepiau. Pasiėmiau striukę ir išėjau. Tai buvo Zyan striukė - pledas. Jis man ją atidavė.
Zyan šiandien nėra. Jis su Harry ir Lore kažkur išvažiavę. Louis su Liam sėdi paniurę, o Niall mala kažkokį š prie savo penkių kompu. Išėjau pro duris. Man taip nuobodu. Išeiti negalėjau todėl tiesiog slampinėja aplink namą. Staiga atsidarė vartai ir įvažiavo kažkoks furgonas. Iš jo išlipo su raumeningi vyrai ir pradėjo eiti link manęs. Aš pradėjau bėgti. Jie irgi. Bet netrukus mane pasitiko dar du iš kitos namo pusės. Neturėjau kur trauktis. Pradėjau rėkti. Tačiau niekas neatėjo. Galiausiai vienas iš jų prispaudė marlę man prie veido. Bandžiau nuplėšti jo rankas, tačiau jos buvo tarsi plieninės. Nekvepavau, bet turint omenyje jog turėjau kvėpuoti už du greitai pasidaviau. Jaučiau kaip raumenys atsijungia. Aišku aš juos girdėjau ir jaučiau. Gal čia kokią liga?
Buvau išsigandusi. Norėjau pajudėti, tačiau negalejau. Tie vyrai nieko nekalbėjo. Galiausiai automobilis sustojo. Jie mane paėmė ir nunešė į kažkokį pastatą. Girdėjosi žmonių juokas, varpelių skambejimas ir tranki muzika. Manau mes buvome kažkokiam kazino. Netrukus triukšmas nutilo, jie mane įnešę į kažkokia patalpą. Čia buvo šalta. Vienas iš jų paėmė ir surišo man rankas. Dieve, kur aš?
" Hillary, jau! " išgirdau kaip kažkas susuko. O šventas šūde.
Pasigirdo kulniukų kaukšējimas. Ji pasilenkė ir trenkė man į veidą.
" Iš kart pasijaučiau geriau" tarė. Mano žandas degė. Pajutau jog galiu judinti raumenis. Pajudinau rankas ir prasimerkiau. Į mane žvelgė dvi ryškiai žalios akys. Kur aš jas mačiau?
Mergina šypsojosi pašaipia šypsena.
" Labas" tarė.
" Labas" tariau sutrikusi. Ji paėmė ir atsegė Zyan striuke. Numovė ją taip, kad matytųsi mano rankos. Tada pakilo ir pasirausė kažkokiam stalčiuje ir išsitraukė kišeninį peiliuką. Mano kūnas sustingo. Tad ji išsitraukė žiebtuvėlį. Pritūpė.
"Gyvenimas žiaurus, a? " tarė. Aš sutrikau. Ji šyptelėjo ir pakišo peiliuko asmenis po peilio geležte. Su siaubų žvelgiau į ją. Ką ji ruošiasi daryti?
" Kažkoks šiknius tave pagrobė, o tada bum paaiškėja, kad dar vaiką nuo jo turi" vėl tarė ji ' Ir dar bam brolis, kuris tau amžinai kiša kažkokias tabletes" ji sukikeno. Man visai nebuvo juokinga.
" Rinkis žodį" tarė ji paimdamas mano dešinę ranką. Aš su siaubu ir baime žvelgiau į ją. Ji pavartė akis.
" Gerai, išrinksiu aš. Tebūnie... Kalė" tarė. Jaučiau kaip mano širdis pradeda stipriau plakti, o kvėpavimas darosi netolygus. Tada prisiminiau mažylę savo pilve. Kentėk dėl jos. Aš įkvepiau.
Tada pajutau milžinišką skausmą ant rankos. Hillary peiliuku perbraukė man per odą. Ji ant mano rankos raižė žodį kalė.
" Baik, prašau" tariau vos tramdydama ašaras.
" O, tu moki prašyt" suriko ji su apsimestine nuostaba. Tada vėl pradėjo raižyt.
" Na štai raide k jau baigta. Liko dar trys raides" ji sukikeno.
" Už ką?!" surikau, bandydama nežvegti.
" Na žinai, šeip. Aš maniakė. Man patinka raižyti žodžius ant rankų" tarė ji ir nusijuokė. Kažkokia psichinė. Ji baigė raižyti a, o mano visa ranka tiesiog degė.
" Negi Zyan tau nepasakoju, kodėl tu čia? " tarė raizydama l. Aš pakračiau galvą. Ji nieko nesakė tik išraižė ė. Tada trenkė per tą vietą. Surikau iš skausmo. Pažvelgiau į ranką. Tas randas ėjo per visą ranką ir buvo ryškiai raudonas nuo kraujo. Po velnių Zyan kur tu?
" Ei, atsimerk" tarė ji vėl trenkdama man į randą. Aš su skausmu atsimerkiau.
" Taip geriau. O žinai kas bus dabar? " aš papurčiau galvą " Mes ivykdisim tai ką protingi žmonės vadina simetrija. Rinkis žodį, gražuole"
YOU ARE READING
Pagrobta / Z. M. / ✔
Fanfiction1 ir 2 sezonai *tai mano pati pirma istorija. Dabar suprantu savo klaidas, o čia šiaip - tragedija 😅* Niekada nemaniau, kad ateis tokia diena kai mane pagrobs. Kaip kokį skudurą įmes į mašiną. Kankins. Niekada nepagalvojau jog įsimylėsiu. Niekada...