Pagrobta / Z. M. / ✔

-24-

Girdėjau kažkokius garsus. Jie panašėjo į pypsėjimą. Dar girdėjau daktaro balsą.
"Tikėkitės blogiausio. Ji gali neatsibusti" kažkas trenkė kumščiu į sieną.
"Ji atsibus!" išgirdau Louis. Šyptelėjau. Mano Lu Lu... Netrukus garsai nutilo. Viskas nutilo.

Netikėtai kažką išgirdau. Girdėjau knarkimą. Lėtai pramerkiau akis. Liam sėdėjo atsiremęs į lovą rankomis ir miegojo. Apsižvalgiau. Aš gulėjau kažkokioje palatoje. Mano kairė ranka buvo subintuota. Pabandžiau ją pajudinti, tačiau vos krustelėjus žvėriškai suskaudo. Išleidau tylią aimaną. Liam krūptelėjo ir pakėlė akis.
"Labas. Pagaliau pabudai" tarė. Balsas buvo žvėriškai užsimiegojęs. Šyptelėjau.
"Louis! " suriko jis. Netikėtai į palatą įsiveržė Louis. Jis nieko nesakė tik mane apkabino. Ir aš jį apkabinau.
" Ačiū dievui tu pabudai" tarė. Aš nusijuokiau. Jis stipriai mane spūstelėjo. Atsitraukė. Paakiai buvo pajuodę. Jis buvo žvėriškai išvargęs. Tačiau šypsojosi nuo ausies iki ausies. Mano Lu Lu...
"Žinai aš vis galvojau apie tą Lu Lu. Geriau tu mane vadink Boo Bear" tarė jis. Aš tik linktelėjau. Mano Boo Bear. Dieve ta norkozė ar kas mane tikrai veikia. Mintys lyg apsinešušios.
"Kur Zyan? " paklausiau ir jie sustingo. Pažvelgė vienas į kitą. Louis pasiėmė kėdė ir prisėdo šalia Liam.
"Kas atsitiko? " paklausiau, o aparatas šalia rodė jog mano pulsas pagreitėjo.
"Nusiramink, tau negalima jaudintis" tarė Louis paimdamas mano ranką.
"Esmė tame' tarė Louis ' jog kai mes įsiveržėm ir Zyan puolė prie tavęs, Hillary pabėgo. Zyan liepė man nuvešti tave į ligoninę, o pats su Niall ją nusivijo. Nuo tada iš jų jokių žinių" Louis atsiduso. Aš gulėjau ir tiesiog žvelgiau į į lubas. Gyvenimas tarsi sustojo. Pajutau jog verkiu. Stipriai suspaudžiau Louis ranką.

Po metų

Maišiau tešlą pyragui. Liam, tarsi koks mažas vaikas zyzė kaip jo nori. Už tai liepiau jam nors pusdieniui prižiūrėt Adelę. Dabar jis žaidė su ja ant kilimo. Įpyliau tešlą į skardą ir pašoviau į orkaitę. Atėjau į svetainę. Liam ištiesė man Adelę.
"Nesulauksi brangusis. Pusdienis yra pusdienis" Liam papūtė lūpas, o Adelė nusijuokė.
Kažkas paskambino į duris. Atsistojau ir atidariau. Už durų stovėjo Niall. Nieko nelaukusi šokau jam į glėbį. Jis stipriai mane apkabino. Kai jį paleidau, jis įėjo ir atsisėdo svetainėje. Atsisėdau prie jo.
"O kur Zyan? " paklausiau. Jis sustingo. Šypsena akimirksniu dingo nuo jo veido. Jis nuleido akis.
"Aš labai apgailestauju, Ešle" tarė. Mano širdis sustojo. Ne ne ne ir dar kart ne. Pakėliau išsigandusias akis į Niall. Jis tylėjo.
"Mes buvom beveik sučiupę Hillary, bet tada ją pagavo policija. Mes nusprendėm grįžt namo. Pakeliui Zyan susitiko kažkokios gaujos vadeiva, kuriam buvo skolingas apvalę sumelę. Jis į mus šovė ir paėmė įkaitais. Aš šiaip ne taip pabėgau. Zyan bėgo šalia. Tada išgirdau šūvį. Zyan parkrito. Norėjau jam padėt, tačiau jis liepė man bėgt. Kai atsisakiau jis man trenkė. Liepė pasirūpinti tavimi Ešle. Irvsake jog tave myli" Niall balsas lūžinėjo. Aš atsistojau. Pažvelgiau į Adelę. Ji nekreipdama dėmesio į mus žaidė su kaladėlėm. Vien pagalvojus jog ji niekada nepamatys savo tėvo... Aš verkiau. Paėmiau Adelę ir stipriai apkabinau. Mergytė nieko nesuprasdama žiūrėjo į mane. Zyan, kodėl turėjai mus palikti? Kodėl, po velnių Zyan? Man tavęs dabar reikia labiau nei niekada. Aš myliu Zyan Malik. Ir taip bus visada. Mirtis mūsų neišiskirs. Stipriau apkabinau Adelę.
"Tavo tėtis buvo didvyris. Niekada to nepamiršk" Adelė žiūrėjo į mane sutrikusi. O aš tik dar stipriau ją apkabinau. Myliu...