Pagrobta / Z. M. / ✔

-20-

Zyan

Sėdėjau ligoninės laukiamajame, pasirėmęs galvą rankomis. Niekaip nesupratau kas atsitiko Ešlei. Vis klausinėjai seselių, tačiau jos nesiteikė man nieko paaiškinti. Pajauciau dvi rankas ant savęs. Pakėliau akis. Tai buvo Lorė. Šyptelėjau. Ji spūstelėjo mane.
" Viskas bus gerai" tarė. Pajaučiau sąžinės graužatį. Prisiminiau visus blogus dalykus kuriuos jai padariau. Ir ji po viso to vis tiek mane apkabina ir sako, jog viskas bus gerai. Norėjau kažką pasakyti, tačiau pamačiau ateinant daktarą. Greitai atsistojau.
" Kaip ji? "
" Merginai vaikas gerai" aš atsikvėpiau. Tačiau jis tęsė
"Tačiau mergaitei nelabai. Mes..."
"Palaukit ar jūs pasakėt mergaitei? " aš žiūrėjau į jį išplėstomis akimis. Ne ne ne to negali būti.
" Taip' daktaras atrodė sutrikęs' kaip matau žinia netikėta. Atsiprašau"
Aš sėdėjau nuleidęs galva.
" Kaip jau sakiau mergaitei nelabai gerai. Mums vos pavyko išgelbėti jos gyvybe. Mergina buvo per plauką nuo persileidimo" žvelgiau į daktarą ir netikėjau jo žodžiais. Ešlė laukėsi. Vaiko. Staiga aš krūptelėjau
" O kas mergaitei? " paklausiau.
" Mergaitės būklė normalizavosi. Tačiau jeigu mergina patirs dar streso ji tikrai praras vaikeli. Beje dėkokite šiam vaikinui' jis parodė į Louis, kuris visas perbalęs sėdėjo ant sofos ' jis davė kraujo. Tik dėl jo mergina isgyveno"
Pažvelgiau į Louis. Kada jis spėjo? Koks skirtumas. Aš lieku Louis skolingas.
" Ar galiu ją pamatyti? " paklausiau daktaro.
" Galite. Tik prisiminkite - jokio streso. Jokio" aš linktelėjau ir nusekiau paskui gydytoją. Jis atidarė duris. Pamačiau Ešle. Jk gulėjo visą balta. Padėkojau gyditojui ir uždaręs duris atsisėdau šalia. Paėmiau jos ranką. Švelniai paliečiau jos pilvą. Mintis, kad per savo durnumą aš vos nepražudžiau jų varė mane iš proto.
" Aš tave myliu mažyte" tariau.

Ešlė

Gulėjau palatoje ir negalėjau pajudėti. Skausmas apačioje varė mane į neviltį. Kai gydytojas pasakė jog laukiuosi maniau numirsiu. Kol perpylinejo Louis kraują, Louis vis man kartojo jog neleis manęs niekam skriausti. Kad viskas bus gerai. Ahhh... Mano Lu Lu.
Prisiminiau kai perpylinėjo Zyan kraują. Kas galėjo pamanyti jog mano venomis tekės dviejų mano pačiu mylimiausių vyrų kraujas? Nusišypsojau.
Išgirdau kaip kažkas įėjo. Prisėdo šalia. Tas kažkas paėmė mano ranką, o kitą švelniai uždėjo man ant pilvo.
" Aš tave myliu mažyte" išgirdau Zyan.
Lėtai pasukau galvą į jo pusę. Akys žvėriškai merkėsi, tačiau sukaupiau paskutines jėgas ir atsimerkiau. Tai buvo pats mieliausias vaizdas kurį esu kada nors mačiusi. Zyan akys blizgėjo, viena ranka laikė manąją, o kita švelniai glostė pilvą.
Jis pakėlė galva ir pamatęs mane atsimerkusią pabučiavo. Stipriai.
" Myliu tave. Ir myliu ją" tarė nenuleisdamas rankos nuo pilvo.
" Ir aš tave myliu" tariau jam į lūpas.

Louis

Apsidžiaugiau jog Ešlei viskas gerai. Lorė su Liam išvažiavo nes Harry vienas sėdėjo namie su Mele. Niall liko su manimi, tik dabar buvo įšėjęs kavos.
Jaučiausi žvėriškai nusilpęs.
Pajauciau sofa įdumbant. Manau, kad tai Niall, tačiau pasisukęs išvydau ją. Hillary. Savo gyvą košmarą.
" Sveikas" tarė ji lyg niekur nieko. Kalė.
" Nesveikas" teištariau. Išviso nenorėjau su ja kalbėti. Negalėjau pasijudinti. Kur Niall kai jo taip reikia?
" Girdėjau jog Ešlė laukiasi" vėl tarė ji pažvelgdama į mane savo žaliomis akimis. Man pasirodė jog jos akyse mačiau nuoširdumą, tačiau jis po kelių sekundžių dingo.
"Louis, reikia kalbėtis su senais pažįstamais" tarė ji papūsdama lūpas. Niall jeigu nepasirodysi per kelias sekundes tu miręs.
" Louis, kodėl tu taip stengiesi. Juk žinai, kad aš ją nužudysiu. Lėta ir skausminga mirtimi. Ar tau negaila kraujo?" vėl paklausė.
" Užsikišk. Ir dink iš mano gyvenimo. Iš mūsų gyvenimų" tariau. Ji suurzgė ir atsistojo. Paėmė mane už smakro ir pažvelgė į akis, o tada tarė
" Louis aš visada būsiu dalis tavo ir Ešlės, bei kitų gyvenimo. Nori tu to ar ne" ji nestipriai pliaukštelėjo man per žandą ir išėjo. Nekenčiau savęs už tai jog esu toks sušiktai bejėgis. Pamačiau ateinat Niall.
" Niall, Hillary katik buvo cia" tariau. Niall springtelėjo savo kava.
" Į kurią pusę ji nuejo?" paklausė. Pažvelgiau pro langą ir pamačiau išvažiuojant tamsiai mėlyna audi.
" Jau per vėlu" teištariau.
" Ką ji tau sakė?" paklausė atsisėsdamas.
" Kad nužudys Ešle ir, kad noriu aš to ar ne ji visada bus dalis mūsų gyvenimo" aš atsidusau. Įprastas tekstas.
" Niekaip nesuprantu: kodėl?' tarė Niall ' turiu omeny ką Ešlė jai tokio padarė?"
" Nežinau Niall. Nežinau. Bet žinau, kad nuo dabar mūsų užduotis padvigubėjo. Turėsim saugoti ne tik Ešle, bet ir mergaitę. Prakeiktas Zyan" sumurmėjau.
Pakeliau akis ir pamačiau prieš save stovintį Zyan.
" Tik nevaidink isižeidusio" tariau. Zyan pavartė akis ir atsisėdo šalia. Mano telefonas suvibravo. Išsitraukiau jį ir naują žinutę nuo nežinomo numerio. Spustelėjau ir perskaitęs tekstą sustingau. Parodžiau tekstą Zyan ir jis staigiai nubėgo link Ešlės palatos. O aš skaičiau žinutę vis iš naujo ir iš naujo.

"Dvi mergytės, gražuolytės
Saugomos žmonių stiprių,
Bet Louis ar tu tikras, jog
Nemirs jos
Greitu laiku?
Su meile
Hillary"