Gulėjau ant nugaros. Tada jie nusuko į kažkokį keliuką ar ką, kuriame buvo baisiai daug duobių. Mano kūnas pradėjo drebėti. Netrukus kelias vėl išsilygino. Tada išgirdau šūvio garsą. Mano viduje kažkas pasikeitė. Nieko judint negalėjau, tačiau viduje viskas spengė. Jaučiau, kad trūksta oro. Prasidėjo priepuolis. Nežinau ar tai buvo panikos priepuolis, tačiau man jų jau seniai nebuvo. O prasidėjo jie tada kai... Mama nusišovė. Išgirdus šūvio garsą man užeina priepuolis. Maniau, kad nebebijau šūvių ar pistoletų, bet pasirodo klydau.
*Prisiminimas*
"Mama, pažaisk su manimi! " tampiau jai už sijono. Šiandien jį buvo kaip niekad išsiblaskiusi. Juk jį žinojo, kad kikevieną dieną po pietų, ji bent kelios minutėm atideda savo darbus ir pažaidžia su manimi. Visada.
"Dabar negaliu, brengute' ji šyptelėjo dirbtine šypsena 'teta Bri yra čia, todėl turiu jai nunešti arbatos" ji paėmė du puodelius su arbata ir žengė į svetainę. Nei man nei mamai Bri nepatiko. Ji visada susiraukusi. Pikta. Plius, mano auklė. Tačiau tėtis pasakė, kad jeigu ji išeis tai išeis ir jis. Tada negalėjau suprasti kodėl. Juk jis turėjo mama... Tačiau jie nežinojo, kad aš tai žinau.
Mačiau, kad mama stovi sustingusi. Paraginau ją eiti. Ji šyptelėjo ir įėjo į svetainę. Aš apsisukau ir jau norėjau eiti kai mama visą verkdama išlėkė iš svetainės. Ji įbėgo į savo kambarį ir užsirakino. Aš priglaudžiau ausį prie durų. Jinai kažko ieškojo. O tada... Šūvis. Aš krūptėjau. Ir man prasidėjo pirmasis priepuolis...
Priepuoliai prasidėdavo pamačius žaislinius ginklus ar žmonės su ginklais serialuose.
O tada, lyg būtų negana to... Tėtis vedė Bri. Mano gyvenimo košmarą... "*Prisiminimo pabaiga*
Išgirdau silpnus balsus, kurie vis stiprėjo. Mašina buvo sustojusi. Kažkas mane ištempė į lauką. Pajutau kaip oras skverbiasi pro šnerves. Pasidarė geriau. Bet tik trumpam.
"Kodėl ji tokia raudona? " išgirdau Harry balsą. Jų visų balsus jau mokėjau atmintinai.
" Man atrodo jai trūksta oro' pasakė Louis ' jei norit, kad ji išgyventų reikia daryt dirbtinį kvėpavimą". Nors mono kūnas ir buvo sustingęs, tačiau dabar sustingo ir sąmonė. O velnias, kodėl būtinai aš? Nespėjus man susivokti, kai pajutau oro gūsi besileidžianti mano stemple. Prisipažinsiu pasidarė geriau. Tada dar vienas gūsis. Po 5 jau jaučiausi geriau, tačiau kūno vis dar negalėjau pajudinti.
" Gana ,Zayn, tu ja suvalgysi" išgirdau Liam. Zayn suurzgė, bet atisitraukė. Tada jie įkėlė mane į mašina. Pajaučiau, kad neesu ant šalto bagažo salono. Bent jau mano galva. Ji buvo ant kažkieno... Krūtinės? Negana tas ant kurio gulėjau dar ir glostė man galvą, o aš nieko negalėjau padaryti. Netrukus užmigau.-------------
Atsibudau nuo stipraus ir šlykštaus cigarečių dūmų kvapo. Sukosėjau. Pagaliau. Nors kūną galiu judinti.
Kaire ranka skaudėjo. Pramerkiau akis, tačiau nuo šviesos staigiai užsimerkiau. Pabandžiau vėl tik mirksėdama. Negalėjau pažiūrėt į savo kairę ranką. Ji buvo surakinta. Kaip ir kita mano ranka. Už nugaros. Gulėjau aš ant šono.
Tada kažkas priėjo prie manęs, o aš staigiai užsimerkiau. Tas kažkas baisiai dvokė cigarečių dūmais. Nekenčiau tu dūmų. Negana to jis dar pasilenkė ir pabučiavo man į kaktą. Tada atsitiesė ir kreipėsi į kažką šalia.
" Kiek dar laiko ji bus atsijungus? Man jau užkniso laukt. " Ten buvo Zayn.
" Nežinau. Ji jau guli be sąmonės 3 val. O tos tabletės, kiekviena ,atjungia žmogaus raumenis maždaug 6 val. Kiekviena ,Zayn. O tu jai suvarei 2" -Louis.
Zayn suurzgė ir perbraukęs man per plaukus išėjo. Išgirdau kaip durys užsidarė ir užsirakino. Greitai atsisėdau. Apsižvalgiau. Buvau kažkokiam kambaryje. Jo vidurį stovėjo lovą, priešais komodą. Buvo durys už kurių buvo vonia. Ir buvo langas. Langas. Priėjau prie jo. Jis buvo užkaltas grotomis. Šūdas.
Tada paėmiau, iškeliau rankas į viršų ir perdėjau , kad antrankių butu buvę priekyje. Paėmiau ir suradus reikiama varžtelių suėmusi už nagu pradėjau sukti. Netrukus mano rankos buvo laisvos. Šio triuko mane išmokė mama. Dabar buvau jai žiauriai už tai dėkinga. Vos neišsisuki rankų, tačiau išsivaduoji.
Išsitraukiau smeigtuką iš kuodo. Bri mane dažnai uždarydavo kambaryje todėl durų atrakinimo technika aš mokėjau. Priėjau prie durų ir keliais mikliais judesiais atidariau duris. Išėjau į koridorių. Mano durys buvo galinės todėl vienintelis kelias buvo į dešine. Pradėjau eiti. Priėjau kampą ir prisispaudžiau. Nieko nesigirdėjo. Neturėjau ką prarasti todėl užėjau už kampo. Ir pasigailėjau. Išgirdau šūvio garsą ir pajaučiau skausmą rankoje. Suklykiau. Griebiau už skaudamos vietos. Is ten nepaliaujamai tekėjo kraujas.
Pamačiau link manęs bėganti Zyan. Jis prisėdo ir nusikeikė. Norėjo mane paimti, tačiau aš atsistojau ir bandžiau bėgti. Pajutau kaip mane pagavo stiprios rankos. Ir nepaleido. Zayn.
" Suraskit Louis. Ir pasakykit, kad aš jam rankas nukaposiu už tai, kad jo durnos tabletės neveikia!".
Išgirdau nubėgant du žmones.
"Niall padėk, jinai baisiai spardosi" pasake Zayn ir pamačiau kaip blonde paima mane už kojų.
" Paleisk!" rėkiau kai jie nešė mane atgal į kambarį. Jie mane paguldė, tačiau aš vis dar bandžiau bėgti. Zayn mane sugavo ir paguldė. Žiūrėjo man į akis. Jo akys buvo visiškai juodos.
" Patylek!" suriko jis ir aš pajaučiau kaip jis man trenkė per veidą. Mano veidas pasisuko, o iš akių išbėgo ašaros. Velnias.
YOU ARE READING
Pagrobta / Z. M. / ✔
Fanfiction1 ir 2 sezonai *tai mano pati pirma istorija. Dabar suprantu savo klaidas, o čia šiaip - tragedija 😅* Niekada nemaniau, kad ateis tokia diena kai mane pagrobs. Kaip kokį skudurą įmes į mašiną. Kankins. Niekada nepagalvojau jog įsimylėsiu. Niekada...