Pagrobta / Z. M. / ✔

-6-

Ešlė

Atsikėliau. Tai nebuvo tas kambarys, kuriame jie mane laikė. Šis buvo dvigubai didesnis. Bandžiau keltis, tačiau buvo neapsakomai sunku. Žaizda buvo sutvarstyta, tačiau pro tvartį vis tiek skverbėsi kraujas. Tikrai nemanau, kad taip turi būti. Velnias. Pradėjau rėkti. Niekas neatsiliepė. Spaudžiau žaizdą. Kraujas lašėjo ant grindų. Vėl surikau. Išgirdau žingsnius. Durys atsidarė. Įėjo gal 20-25 metų mergina.
" Ar gali man padeti" silpnai tariau. Ji linktelejo ir pribėgusi prispaudė žaizdą. Issitraukė telefoną ir įjungusi garsiakalbį pradėjo skambinti. Tas žmogus numetė rageli.
" Dieve, Harry, atsiliepk! " suriko ji iš naujo skambinama.
" Tai tu Lorė? " paklausiau. Ji sutriko ir linktelejo.
"Harry pasakojo apie tave. Ir apie Mele. " vėl tariau. Man reikėjo kur nors nukreipt mintis nuo skausmo. Lorė šyptelėjo.
" Jis jus labai myli" vėl tariau. Gerai čia tai jau buvo kliedejimas. "Labai jus myli" paliečiau nudegimas. Tada kažkas Lorės telefone trakštelėjo ir pasigirdo Harry balsas.
" Kas yra Lore? Aš dabar truputį užsiėmęs." tarė Harry. Fone girdėjosi kaip kažkas kažkam trenkė.
" Aš irgi kaip ir užsiėmusi! Spaudžiu žaizdą merginai, kad ta nenukraujuotu iki mirties! " suriko Lorė. Kažkas rėkia ant Harry. Muzika mano ausims.
" Kokia dar mergina? "
" Nežinau. Ji buvo Zyan miegamajame"
Harry nusikeikė.
"Gerai ateinu" jis patraukė telefoną nuo ausies. Netrukus tarpdurį stovėjo Harry, Louis ir aišku Zyan. Louis priėjo ir užspaudė žaizda. Smarkiai. Sucypiau iš skausmo. Tada jis išsitraukė rankšluostį ir nusausino žaizdą. Kraujas jau buvo sustojęs tekėti. Tada jis pasiėmė adata su siūlu. Aš įsikandau į apatinę lūpą, kad nesurikčiau. Louis greitai susiuvo žaizdą ir sutvarstė. Tada patikrino mano pulsą.
" Jai reikia perpilti kraujo" tarė atsisukdamas į visus kitus. Velnias. Kodėl aš negalėjau tiesiog numirti.
" Jos grupė A neigiamą ' vėl tarė Louis ' kieno dar tokia? Į mane nežiūrėkit aš nebegaliu". Visi tylėjo. Tada į priekį išėjo Zyan. Koks sušiktai nuostabus sutapimas. Žaibavau į Zyan akimis. Aš vis dar jo nekenčiau.
Zyan prisėdo. Louis issitraukė vaizdelį ir viena galą dūrė į Zyan veną, kitą į mano. Užveržė Zyan ranka. Kraujas pradėjo tekėti į mane. Aš gulėjau nejudėdama.
" Kvepuok" tarė Louis. Aš atkutau. Pasirodo net kvėpuot užmiršau. Po kelių minučių Louis ištraukė vamzdelį ir sutvarkė dūrio vietas. Visi išėjo, o Zyan atsigulė šalia manęs. Kodėl aš nesistebiu. Pajutau jo ranką ant mano rankos. Šiurkščiai patraukiau ranką. Jis daugiau nieko nedarė.
" Kodėl pjausteisi? " išgirdau jį klausant po kurio laiko. Susiraukiau.
" Nori sutrumpintos versijos ar visko su detalėmis? " paklausiau. Galėjau jausti kaip jis šyptelėjo. Nieko neatsakė. Jaučiau kaip degino mane žvilgsniu. Truputį ne ten kur reikėjo.
" Mano akys aukščiau" suurzgiau. Jis pažvelgė į mano akis.
" Žinau" tarė plačiai nusišypsodamas. Dieve kodėl jo akys tokios gražios kai jis šypsosi? Supratau, kad per ilgai į jį žiūriu.
" Tu nuraudai" tarė jis. Aš greitai nusisukau. Jis pasislinko arčiau ir apkabino mane per liemenį. Krūptelėjau. Jis lėtai glostė mano ranką. Nieko nedariau. Tada pajaučiau jo veidą prie savo ausies.
" Tau viskas bus gerai, jeigu laikysis kelių taisyklių" tarė. Aš įsitempiau.
" Pirmą. Neik iš savo kambario. Antra Nebandyk nususižudyt nes aš tave iš kapo iškasiu ir prikelsiu. Trečią ' tarė uždėdamas ranką man ant krūties ' nesipriešink man" ir spūstelėjo. Aš sucypiau. Bandžiau išsivaduoti, tačiau jis mane paguldė ir užlipęs ant manęs pradėjo bučiuoti. Jo ranka palindo man po marškinėliais. Bandžiau ji atstumti, bet tas faktas, kad buvau prirakinta prie lovos ir su sutvarstyta ranka labai sunkino situacija. Jis atsitraukė ir puolė mano kaklą. Bandžiau rėkti ir daužytis, tačiau jis nepasidavė. Išsitraukė skarelę ir užrišo man burną. Jau norėjo mane bučiuoti, kai nusikeikęs griūvo šalia. Jam dar reikėjo pagulėt. Juk katik atidavė daug kraujo. Jis atsikėlė ir išėjo. Aš vis dar gulėjau ir giliai kvėpavau. Laisva ranka nusiiemiau skarelę. Pasiėmiau ir suradus reikiama varžtelį išsilaisvinau iš antrankių. Iš jo spintos išsitraukiau juodą megztinį su kapišonu. Išėjau į koridorių ir pradėjau leistis laiptais. Netrukus išėjau į lauką. Tačiau pasigalieljau. Čia buvo miškas. Tačiau vis tiek bėgau į jį. Netrukus išgirdau Liam balsą
" Ešlė stok! "
Tačiau aš tik dar labiau pagreitinau. Pažvelgiau atgal. Kodėl jie tokie greiti?
" Ešle, po velnių, stok! " išgirdau ir Harry balsą.
" Sustok!" Niall.
"Ešle! " Louis.
Labai pavargau. Užkliuvau už šakos. Pargriuvau. Nusibrozdinau kelią. Jaučiau, kad darosi silpna. Slubščiodama bėgau. Tačiau netrukus už savęs pajutau Liam rankas. Jis mane sugriebė. Prieš mane atsistojo Louis ir suvarė kažkokias tabletės man į burną. Jos nuslinko mano stemple. Jaučiau kaip vėl nebevaldau savo kūno. Tačiau kai visada. Aš galėjau juos girdėti ir jausti.