Pagrobta / Z. M. / ✔

2. -17-

Niall

Vežiau paskutinę merginą namo. Mačiau jog ji manęs bijo. Atsidusau. Sustojau šalikelėj. Išlipau ir iš bagažinės paėmęs pledą padaviau jai.
"Nereik manęs bijot. Juk jau sakiau. Nieko aš tau nepadarysiu" sumurmėjau. Ji nieko neatsakė.
"Kuo tu vardu? " paklausiau. Iki jos namų dar pusvalandis kelio, nenorėjau sėdėt tyloj.
"Melani" atsakė.
"Kas tavęs laukia ten, namie? " paklausiau.
"Mama. Mes su ja labai artimos. Dar turėjau vaikiną. Bet jis turbūt jau seniai apie mane pamiršo. Susipykom prieš tris metus, aš kaip durna išlipau vidury kelio, o tada mane surado jie... " ji sukukčiojo. Atsidusau. Šiandien iš merginų tokių istorijų prisiklausiau, kad košmarus sapnuosiu. Vienas kankino, kitas mušė, trečias vertė būti vergėm.
"Žinai, aš tau galiu duoti paskambinti mamai" tariau ištraukdamas savo telefoną. Ji jį paėmė ir suvedus numerį pridėjo prie ausies.
"Mama, čia aš. Melani" tarė. Net sėdėdamas šalia girdėjau kaip jos mama verkia ir dėkoja dievui.
"Mama, aš grįžtu namo. Šiandien mane išgelbėjo" tarė ji " jie veža mane namo. Ne aš nežinau kas jie. Mane pagrobė prieš tris metus. Nežinau nei kas nei kaip. Tiesiog laikė tris metus šaltam kambaryje. Jie mane išlaisvino su sąlyga, kad tylesiu"
Susiraukiau. Gal truputi per daug pasakė. Pamačius mano mina sumurmėjo 'atsiprašau'.
"Ką? Jis.. Tikrai... " mergina pradėjo verkti.
"Gerai. Ate. Myliu" ji atidavė man telefoną.
"Įsivaizduoji? Mano vaikinas manęs visalaik laukė. Ieškojo kartu su mama. Jis net policijoj dėl manęs įsidarbino. Sakė, kad dabar yra namie" ji užsidengė veidą rankomis. Nusišypsojau. Sustojau prie jos namo.
"Ačiū už viską" tarė ji ir išlipo. Mačiau kaip durys atsidarė. Išpuolė kažkoks vaikinas ir ją pabučiavo. Plačiai šypsodamasis išvažiavau. Išvažiavau į autostrada ir surinkau Zayn numerį.
"Alio? "
"Aš jau baigiau. Važiuoju namo"
"Dar ne. Liam sakė jog jį kažkas seka. Važiuok prie tilto"
"Gerai"
"Ate" Zayn padėjo ragelį, o aš pasukau prie tilto. Surinkau Liam numerį.
"Alio? "
"Tu kur? Aš prie tilto"
"Aš prieš tave. Palauk įjungsiu posūkio signalą" maždaug už dviejų mašinų pamačiau Liam mašiną.
"Matau tave"
"Mane seka viena mašina. Ta kur už manęs. Važiuosiu link klubo. Reikia juos prispaust"
"Gerai" šiek tiek padidinau greitį ir aplenkiau mašiną priešais .Pradėjau po truputį didint greitį, o Liam lėtinti. Buvom skesgatvi, todėl tą mašina neturėjo kur dėtis. Galiausiai pajaučiau bumptelejimą. Visi sustojom. Išsitraukiau ginklą ir užsitaisiau. Išlipau iš mašinos. Ta patį padarė ir Liam. Perlipau per kapotą ir atsiradau iš dešinės pusės. Linktelėjau Liam. Atidariau dureles. Ten sėdėjo gal 20 metų vaikinas. Apsižvalgiau. Vienas.
"Jis vienas" tariau ir Liam greitai jį ištraukė iš mašinos ir priremė prie sienos.
"Tai ko sekioji? " Liam balsas buvo ledinis.
"Man tiesiog liepė sekt mašiną šituo numeriu" tarė jis.
"Patikrink" tarė Liam ir supratau ko jis nori. Rėkia išsiaiškint ar jis ne mentas ir ar neturi sekiklių. Patikrinau visas vietas ir radau vieną. Numečiau ant žemės ir sutraiškiau. Išėmiau visas dalis ir jis pilnai išsijungė.
"Dabar klausiu dar kart: ko mane sekioji? "
"Ši mašina buvo pastebėta susišaudymo vietoj prieš mėnesį" tyliai nusikeikiau. Tada gaudėm Džerį. Liam privažiavo per arti. Taip ir maniau jog mentai visko taip nepaliks. Netrukus pasigirdo šūvis. Neatsisukau nes ir taip žinojau ką pamatysiu.
"Jis matė mano veidą" sumurmėjo Liam. Atsidusau. Vaikinukas kosėjo. Liam šovė jam į šoną.
"Jeigu pamatysiu savo veidą kur nors, ar prie namų prisistatyt mentai tau galas. Supratai? "
"Tai grasinimas policijos pareigūnui... " jis nespėjo baigt kai Liam jam vožė su šautuvu.
"Kodėl jis taip užknisa?"
"Ką su juo daryt? " paklausiau.
"Nunešim Jason. Kaip perspėjimą" nusišypsojo. Nieko neatsakiau tik įsėdęs pavariau savo mašiną atgal. Apžiūrėjau. Nieko, Harry sutvarkys. Liam įdėjo tą vaikiną į bagažinę ir apvažiavo skersgatvį ir pristatė priešais mane. To vaikino mašiną palikom. Čia nesaugus rajonas. Greitai iš tos mašinos tik dalys liks. Važiavau sekdamas Liam mašina. Sustojom prie Jason nuovados. Telefonu išjungiau kameras ir Liam paėmęs tą vaikiną įnešę į vidų pro galinės duris. Atidariau Jason kabinetą. Jo pačio nebuvo. Liam padėjo ta vaikiną ant sofos, tada atsisėdo pats. Aš užsitaisiau ginklą.
Netrukus atėjo Jason. Mačiau kaip veidas perbalo pamačius mus. Išsišiepiau.
"Sveikas Jason. Nesilaikai taisyklių" tarė Liam.
"Atsikniskit su savo tom taisyklėm" suurzgė Jason.
"O, koks aršus. Tave gal mandagumo pamokyt? Vieną jau pamokėm" tariau. Jason sustingo vietoj pamatęs vaikiną. Liam atsistojo.
"Smagiai pasišnekėjom. Bet mums jau metas"
"Jūs dar atsiimsit" sumurmėjo jis, bet aš atsisukau.
"Atsargiai su žodžiais, Jason. Žinau, kad tau Zayn reikalingas. O jo taisyklės gana paprastos. Tačiau tu vis tiek jas laužai" išėjau pro duris. Įsėdau į automobilį. Liam važiavo priešais. Surinkau Zayn numerį.
"Niall, Liam irgi tave girdi" išgirdau Zayn balsą.
"Gerai. Papasakojo apie Jason?"
"Jo. Nuvažiuosiu rytoj draugiškai pasikalbėt" tarė Zayn ir aš suprunkščiau.
"Gerai. Laukiam jūsų" Zayn padėjo ragelį. Atsidusau. Netrukus įsukau į kiemą. Liam jau buvo viduje. Niekad nelaukia, o kai reikia pagalbos tai 'Niall, kur tu? '. Atidariau duris. Ten stovėjo Liam ir jį apkabinusi Sophia. Nusišypsojau. Norėjau nusiimt batus, bet pajutau kaip kažkas mane apsikabino. Kiek sutrikau, bet apkabinau tą žmogų atgal. Pažvelgiau. Žmogus atsitraukė ir aš sutrikau.
"Aš taip dėl tavęs jaudinausi"
"Ammm... Kodėl Hillary? "