Pagrobta / Z. M. / ✔

-19-

Aš sustingau.
"Tai neįmanoma" teišstariau 'mano tėtis mirė nuo plaučių vėžio prieš du metus"
"Ešle, jie nebuvo tikrieji tavo tėvai. Louis gyveno su tavo tikruosiais tėvais" tarė Liam.
"Tai kodėl Louis negali su juo pasikalbėti? " paklausiau.
"Louis atsisako. Jis sakė, kad kai paaiškėjo jog jie slėpė tave nuo jo jis jų išsižadėjo" atsiduso Zyan.
"Zyan, tu juk supranti, kad tai durna? Ir... Pala, kokį velnią jis iš vis čia veikia? " paklausiau. Mačiau kaip Liam ir Zyan nusuko akis.
"Na? "
"Na jis tiesiog... " pradėjo Liam.
" Ar jis tas vyras,kuri pridaužiau su puodeliu? " paklausiau. Mačiau, kad Liam nustebo, bet linktelejo. Aš įsitempiau.
"Kodėl jis norėjo mane pagrobti? " vėl paklausiau.
"Tai mes ir bandom išsiaiškinti" atsakė" Liam. Žvelgiau į juos sumišusi. Nieko nesakiau tik nuėjau į lauką. Man reikėjo viską apmąstyti. Tik dabar man toptelejo jog niekad neklausiau Louis kokie buvo mano tėvai. Tikrieji. Vaikščiojau aplink namą. Pamačiau Berio ir Nolio aptvarą. Priėjau. Jie laimingi palaižė man ranką. Įkišau ranką tarp grotų ir pakasiau kažkurį iš jų. Reiks sužinot kuris kuris.
Netikėtai išgirdau šūvio garsą. Kulka atsitrenkė į grotas taip priversdavau šunis atsitraukti. Mačiau, kad jie baisiai persigandę. Tokia buvau ir aš. Jaučiau, kad tuoj prasidės priepuolis. Tačiau jam nespėjus prasidėti aš nualpau.

Zyan

Išgirdau šūvio garsą. Išbėgau į lauką. Apibėgau namą. Mačiau,kad prie šunų aptvaro kažkas guli. Negi? Negali būti... Tai negali būti Hillary. Tiesiog negali. Pribėgau arčiau. Tada pamačiau, kad ten Ešlė. Liam greitai ją pakėlė ir nunešė į namus. Aš atsikvėpiau. Mačiau, kad jinai nėra rimtai sužeista. Šįkart Louis negali manęs kaltinti.
Atsidusau. Aš norėjau dar surasti tą idiotą, kuris Ešlę pašovė. Pamačiau Harry su Niall.
"Kuris? " suurzgiau. Niall lėtai pakelė galvą. Jau norėjau jam trenkti kai jį užstojo Harry.
"Zyan, paklausyk. Niall nekaltas. Ji atrodė kaip Hillary!" suriko jis ir mano ranka pakibo ore.
"Zyan, ji buvo atsitūpus ir glostė šunis. Jie ją prisileido" aš stovėjau sustingęs.
"Pasaulyje yra tik trys žmonės kuriuos Beris su Noliu prisileidžia' tariau ' Liam, Lorė ir... "
"...Hillary" mano sakinį užbaigė Niall. Nuleidau ranką.
"Bet tai neįmanoma. Viena kart šunys ją prasileido kai ji buvo su Liam, tačiau aš maniau jog tai todėl, kad jinai ilgai buvo su Lore. Na gal jie neatpažino kvapo" tarė Harry.
" Neatpažino kvapo? " suurzgiau " jie 3 kvadratinių km miške aptiko piršto ilgio maišelį su kokainu. Manai jie neatpažintu kur Lorė? "
"Bet tada kodėl? " Niall sėdėjo pasirėmęs galvą rankomis. Aš tik atsidusau ir nuėjau į vidų. Pasikviečiau Liam su Louis ir viską jiems paaiškinau. Mačiau kaip Liam ir Louis akys su kiekvienu žodžiu vis labiau plečiasi. Viską jiems papasakojęs nuėjau prie Ešlės. Ji gulėjo užsimerkus.
Netikėtai ji suriko. Aš krūptelėjau. Ji muistėsi ir rėkė. Aš ją apkabinau ir raminau. Jaučiau kaip ji nurimsta, tačiau vis dar sunkiai kvėpavo.

Ešlė

Zyan mane švelniai glostė. O aš norėjau verkti. Labai. Tačiau negalėjau. Tiesiog žiūrėjau į viena tašką. Tada atsikėliau. Mačiau kaip Zyan žvelgia į mane sutrikęs. Nuėjau prie laiptų ir pradėjau leistis žemyn. Nežinau kokios jėgos vedama ten ėjau. Vėl sapnavau mamos mirtį. Prašiau jos nešauti, bet ji nusišovė. Ir dėl visko kaltino mane. Nusivaliau ašaras. Sustojau. Jaučiau, kad Zyan yra už manęs.
"Kurioj vietoj tas vyras? " paklausiau. Zyan nieko neatsakė tik praėjęs pro mane nuvedė iki paskutinių durų. Lėtai jas atrakino ir įėjo vidų. Paskui jį ir aš. Tas vyras buvo sulysęs. Sėdėjo prirakintas prie radiatoriaus, tačiau visalaik šypsojosi. Atrodė kaip išprotėjęs.
"Kodėl norėjai mane pagrobti? " ėjau tiesiai prie reikalo. Jis atsisuko.
"O, mano mergytė" teištarė. Aš suurzgiau. Tas vyras vėl nusišypsojo.
"Žinai jūs su Hillary gerai sutartumet" tarė. Mačiau kaip Zyan įsitempė.
"Kodėl? " paklausiau.
"O tai Zyan tau nesakė? Gerai pasakysiu aš. Hillary... " nespėjus jam baigti sakinio pasigirdo šūvis. Vyras susmuko. Jo marškinėliai nusidažė raudonai, o jis pats pabalo. Atsisukau į Zyan. Jis nuleido ginklą ir vėl įsidėjo į striukę. Aš drebėdama žvelgiau į jį. Tačiau tada pajutau kažką šlapia tarp kojų. Man iš ten nepaliaujamai bėgo... Vanduo?
" Zyan" tariau parodydama į balutę ant žemės. Zyan nieko nesuprasdamas spoksojo.
" Tu ką...?! " suriko jis.
"Zyan, Aš nežinau!" atsakiau ir jaučiau kaip verkiu. Tada Zyan paėmė mane ir staigiai užnešė į viršų. Atidarė duris, po to įsodino į automobilį. Jis išvažiavo. Man labai skaudėjo apačia. Suskambėjo Zyan telefonas. Jis neatsiliepė. Jis viršydamas greitį važiavo. Netrukus pamačiau loginę. Zyan atidarė duris ir kažką šaukė. Mane paguldė ant kažko. Mane vežė ligoninės koridoriais. Išgirdau daktaro balsą.
" Merginai viskas gerai, tačiau..."
" Daktare" išgirdau seselę " vaikelio širdies ritmas lėtėja"
Vaikelio... Palaukit ką?! VAIKELIO???