Pagrobta / Z. M. / ✔

-11-

Ar jis ką tik mane pabučiavo? Na taip. Ir vis dar bučiuoja. O kaip nejauku. Tačiau aš atsakiau į jo bučinį. Po kiek laiko sušnibždėjau:
" Zyan visi į mus žiūri"
" Ir? "
" Ir man nejauku" po tų žodžių jis lėtai atsitraukė. Sukikenau. Jo lūpos buvo ryškiai raudonos nuo mano lupdažio. Paėmiau ir pirštu jas nuvaliau.
Kažkas atsikrenkštė. Pamačiau Liam. Jis buvo visas įsitempęs ir nežinojo kur dėt akių. Dieve, sutrikęs Liam. Palaima mano akims.
" Am už ką man čia man tokia... Garbė?" paklausiau.
" To vyro mes stengiamės atsikratyt jau kelis metus. Jis neduoda ramybės. Manau dėka tavęs jis dar ilgai nesirodys" tarė Niall. Nuraudau.
" Beje kur Harry?" paklausė Niall.
" Tuoj surasim jį" tarė Zyan traukiamas telefoną ir paimdamas taurę nuo padėklo.
"Žinai ir Lorės čia nėra..." išgirdau Liam balsą.
" Žinot ir Louis čia nėra..." pakilnojo antakius Niall. Zyan springtelėjo gerdamas.
" Fu. Jūs šlykštus" tariau pavaizduodama kaip apsivemiu.
" Na pagaliau' Išgirdau Zyan ' kur jūs buvot? Jums prisiskambint neįmanoma" Harry su Lorė stovėjo jo sutrikę.
" Na mes, aš... " nutesė Harry. Ant jo marškinių puikavosi lupdažio žymė. Pažvelgiau į Liam, Niall ir Zyan. Jie visi buvo išsišiepę kaip kokie Grinčai. Vos tvardžiau šypsena. Mačiau kaip Lorė nuraudo.
Pamačiau atbėgant Loui. Jis atrodė persigandęs.
"Zyan, Hillary čia " po šių žodžių Zyan akys tapo juodos. Jo kumščiai buvo sugniaužti.
" Ar tu tikras? Gal tau tik pasirodė? "
" Zyan, ji su manim KALBĖJOSI"
" Kas tą Hillary? " paklausiau. Visi atsisuko į mane. Nei vienas nežvelgė man į akis.
" Na? " aš buvau suirzus.
" Vėliau paaiškinsiu " tarė Zyan paimdamas mane už rankos, bet aš grubiai ją ištraukiau 'dabar tau reikia iš čia dingt"
" Aš nepasijudinsiu is vietos kol man nepasakysi kas ji" supykau. Ar jie galėtų man atsakyt nors į viena prakeiktą klausimą? Zyan dar bandė mane vesti, tačiau aš stovėjau kaip prikalta. Tada Zyan priėjo ir užsidėjo mane ant peties kaip kokį maišą. Daužiau jam į krūtine,taciau jis nereagavo.Pasidaviau dėl Hillary. Bent artimiausiu metu jie tikrai nepasakys kas jį tokia.
Pasilenkiau ir įžnybau Zyan į užpakalį. Jis kluptelėjo.
" 1:0 mano naudai" tariau. Pajutau kaip jis žnybtelėjau man atgal.
" 1:1"
" Šiknius" sumurmėjau.
" Ką pasakei? "
"Šiknius"
Zyan įsodino mane į automobilį. Pats isėdo šalia. Vos automobiliui pajudėjus jis pradėjo mane kutenti.
" Prašau baik!" tariau juokdamasi pro ašaras. Tačiau Zyan nei nesiruošė sustoti.
" Loui! Lore! Harry, po velnių! Kas nors padėkit! Aš nebegaliu!" Zyan mane paleido. Sunkiai kvepavau. Atsidusau ir uždėjau galva ant Zyan peties. Kvepavau jam į kaklą. Jis pakėlė ranką kr apkabino per pečius. Jaučiau kaip mane ima miegas...
" Niall, stok! " suriko Liam.
" Kas, kur?" Niall atrodė persigandęs. O Liam kvatojosi.
" Idiotas" sumurmėjo Niall.
" Žinot, kai negrobiat žmonių ir jų nemušat jūs labai faini žmonės" tariau užsimiegojusiu balsu. Ooo mano lupom prakalbo alchoholis. Mieli žmonės?
" Aš kliedžiu" tariau apsikabindama Zyan per liemenį. Jaučiau kaip Zyan įsitempė.
" Žinot, kad ir kokie faini, jūs visi, išskyrus Lore, šikniai" vėl tariau.
" Nu gal dar Louis normalesnis" šyptelėjau.
" Ai ir Zyan' Pakeliau galvą į jį ' tu turbūt didžiausias šiknius iš visų, bet tu man patinki"
Zyan veidas sustingo. Visi esantys automobilį atsisuko į mane. Išskyrus Niall. Nors tas nepaliaujamai žvilgčiojo į galinio vaizdo veidrodėlį.
Mes sustojom prie namo. Visi išlipo. Niekas nieko nesakė. Žiauriai norėjau miego. Užlipau ir nuėjusi į kambarį kritau ant lovos.
Netrukus įėjo Zyan.
"Ešle? "
"Mhm"
"Čia mano kambarys "
Apsižvalgiau. Jo. Čia tikrai Zyan kambarys.
" Tik šianakt" sumurmėjau apsiversdama ant šono. Zyan nusijuokė. Jis nusispyrė batus, nusiėmė švarką ir atsigulė prieš mane. Tamsoje galėjau įžiūrėti jo dieviškas akis.
" Tavo akys labai gražios" tariau.
" Tavo irgi" tarė apkabindamas per liemenį. Jaučiau kaip nuraustu. Tai turbūt buvo pirmas komplimentas, kuri išgirdau iš vaikino. Aš pasilenkiau ir jį pabučiavau. Pagilinau bučinį. Pradėjau atseginėti jo marškinių sagas. Jis mane atitraukė.
" Ešle, ar tu tikra? Nenoriu, kad ryte gailetumeis" aš nieko neatsakiau ir vėl pabučiavau jį. Tačiau jis vėl mane atitraukė.
" Ešle? "
" Taip. Aš tikra" sumurmėjau jam į lūpas.
Jis atsigulė ant manęs ir pabučiavo.
" Ešle? "
" Mhm"
" Ir tu man patinki"
" Tu man labiau" tariau įveldama ranka į jo plaukus. Ir mano lūpom nekalbėjo alchoholis. Man tikrai patiko Zyan. Man atrodo aš jį myliu. Šakės...