Pagrobta / Z. M. / ✔

-10-

Jis lėtai atsisuko.
"Koks tau skirtumas? " suriko. Niekada nemėgau kai ant manęs rėkia. Jaučiau kaip akyse kaupiasi ašaros "aš tau padedu. Ar tau to neužtenka?"
Aš tik linktelėjau ir nuėjau į vidų.
"Šaunuolis padėjėjau" išgirdau Liam balsą pro tą aparatą. Net nepastebėjau kas jį vėl įjungė.
Vaikščiojau po tą vakarėlį viena. Nenorėjau su niekuo kalbėti. Aš buvau pagrobta, mane mušė, ant manęs rėkė ir niekas nesiteikia man nieko paaiškinti. Pasiėmiau taurę šampano. Norėjau nusigerti iki žemės graibymo.
" Gerai mes jį jau radom. Mes einam iki mašinos. O tu Loui, viską sutvarkai. Gerai? " išgirdau Niall balsą.
"Gerai " jis buvo suirzęs 'Ešle, aš žinau, kad mane girdi. Aš atsiprašau. Galim pasikalbėt?"
Giliai įkvepiau, kad mano balsas nedebėtų.
"O ką tu man pa-pasakysi" velnias vis tiek sudrebėjo.
"Kad labai atsiprašau" tarė Louis atsistodamas prieš mane. Kaip jis taip greitai mane rado? Norėjau eiti, bet jis mane sulaikė.
"Klausyk aš jau seniai noriu viską tau paaiškint..."
"Louis, dar ne" išgirdau Liam balsą.
"O kada po velnių? Kada?  Man jau užkniso" suriko Louis ir visi atsisuko į mus. "Ko spoksot? " dar kart suriko jis. Visi greit nusisuko.
" Loui, žinau, kad tau sunku,bet turėsi palaukti"
" Kiek?"
"Mes nežinom Loui" pasigirdo ir Harry balsas
" O Zyan tai laukti nereikia, a? "
" Louis, ne dabar" Liam. Mačiau, kad Louis įniršęs. Lėtai nuo jo pasitraukiau. Priėjau prie baro ir atsisėdau.
"Ko norėtum, gražuole?" išgirdau klausiant barmeną.  Sužaibavau į jį akimis.
" Supratau. Ne nuotaikoj. Bet vis gi ko norėtum? Čia viskas nemokamai"
" Bet ko. Noriu nusigerti ir viską pamiršt"
" Žinai aš nemanau, kad tai išeitis"
" Ką tu išmanai!?" surikau. Užsidengiau veidą delnais " Aš atsiprašau. Man bloga nuotaika" vėl tariau. Barmenas nusišypsojo. Jis pastatė prieš mane šampano taure ir nuėjo aptarnauti kitų. Aš greitai ją užsiverčiau. Pajaučiau kaip rūgštys kils stemple. Atsistojau. Vėl pagriebiau taure, nuo padėklo kuri nešiojo padavėjas. Pajaučiau, kad pasidarė truputį bloga. Žagtelėjau.
"Ešlė,  ar tu girta? " išgirdau Lorės balsą.
" Ne. Man tiesiog bloga"
Aš atsisėdau ant sofos. Kažkoks senis bandė prie manęs atsisėsti tačiau aš tik suurzgiau ir jis nuėjo toliau.
Tada pastebėjau Louis. Jis kalbėjo su kažkokia mergina. Nutariau ji paerzinti.
"Loui, Loui, Loui, Loui... "
Jis nuleido galvą.
" Ką?"
" Labas "
" Ešle,  rimtai?"
"Kas tą Ešlė?" pasigirdo merginos balsas fone. Sukikenau. Mačiau kaip mergina susiraukė.
"Loui, jai atrodo, kad tu spoksai jai į...  " man nespėjus baigti sakinio jinai supykusi nuėjo.
" Nekenčiu tavęs Ešle" suurzgė Louis.
" Ir aš tave myliu Loui" pasakiau. Louis sustojo. Atrodė sutrikęs.
" Loui, aš juokauju" sukikenau. Louis šyptelėjo, bet vis dar atrodė sutrikęs. Atsistojau. Man darėsi nuobodu. Netrukus pamačiau Zyan ir Niall kalbant su kažkokiu vyru. Priėjau prie Zyan ir uždengiau jam akis.
"Spėk" sušnibždėjau. Jis piktai patraukė mano rankas, atsisuko. Pamatęs mane sutriko.
" Ei,  čia sukčiavimas" sumurmėjau. Zyan jau norėjo man kažką sakyti, kai išgirdau tą vyrą klausiant:
" Sakyk, mergaitė mes niekad nebuvom susitikę? " pažvelgiau į jį.
" Atleiskit, bet aš jūsų neprisimenu"
" Keista tu man kažkur labai matyta. Pasilik. Kiek supratau jūs ir Zyan, bei Niall pažįstami. Norėčiau bent vieno žmogaus, kurio atsakymai nebūtų surepetuoti"
Aš sutrikus linktelejau. Jaučiau kaip Zyan suurzgė. Man šakės.
" Na tai baigėm tuo, kad jūs sakėt jog kainos nenuleisit. O kaip tu manai panele gal jie nuleistų? "
Aš žvelgiau tam vyrui į akis.
" Ne" tariau. Nežinau dėl ko jie derėjosi, tačiau tikrai nenorėjau kištis. Dabar sakiau tai kas man atrodė geriausia.
" Užsispyrus" jisai šypsojosi. Jis priėjo prie manęs. Jaučiau, kad norėjo dėt rankas, kur jų tikrai neturėtų būti.Pamačiau padavėją su šampano taurių padėklu. Griebiau iš jo padėklą ir išverčiau ji ant to vyro.
" Traukit rankas" suurzgiau. Jeigu kas nors bandys mane paliesti prieš mano valia priešinsiuos iki paskutiniųjų. Todėl Zyan turi kelias mėlynės pilvo srityje.
Tas vyras stovėjo suirzęs. Norėjo man trenkti, tačiau aš sugriebiau jo ranką ir užsukau. Kur šita reakcija kai Liam man trenkė, buvo? 
" Paliesk mane bent piršteliu ir aš tau visas galūnės sulaužysiu. Visas " sušnibždėjau. Tada stumtelejau jį. Ir nuėjau.
Žinojau, kad Zyan sandėrio dabar tikrai nesudarys. Tačiau man nelabai rūpėjo.
" Ešle,  grįžk. Tu pati supranti, kad mūsų laukia pokalbis" išgirdau Zyan balsą. Jaučiau, kad tuoj verksiu. Išsitraukiau tą š iš ausies. Nešiausi rankoje. Išėjau į lauką. Čia buvo daugybė automobilių. Ir žmonių. Šampano taures ir čia nešiojo. Griebiau iškart dvi ir užsiverčiau. Atsiremia į sieną ir nuslydau ja žemyn. Žvelgiau į dangų. Nekenčiau savo gyvenimo. Mačiau artėjantį Zyan. Nusprendžiau pasitikti savo lemtį. Tiesiog laukiau jo prieinant. Jis priėjo. Pakėlė mano veidą. Užmerkiau akis. Laukiau kol jis trenks. Tačiau vietoj to pajutau jo lūpas ant savo.