Pagrobta / Z. M. / ✔

2. -31-

Zayn

Sėdėjau laukiamajame kaip ant adatų. Viskas tiesiog žudė mane. Girdėjau kaip daktarai rėkė jog Ešlės širdis sustojo. Aš drebėjau. Neištversiu jai prarasiu Ešlę. Ir dar Louis. Pamačiau daktarą ateinat.
"Aš dėl Louis Tomlinson" tarė jis ir visi linktelėjo. Hillary pakėlė galvą nuo Niall kaklo. Dabar nelabai kas kreipė dėmesio, kad jie kartu. Manau visi nujautė.
"Jam reikalinga skubi operacija. Ji kainuoja penkis tūkstančius dolerių... "
"Aš sumokėsiu. Darykit ką riekia" išgirdau Niall balsą. Hillary stipriai jį apsikabino.
"Tik noriu pasakyt, kad operacijos jis gali ir neišgyventi" tarė daktaras. Elė stipriau suspaudė mano į ranką.
"Za-Zayn jis išgyvens, taip? " ji pažvelgė į mane "prašau pasakyk, kad išgyvens" ašaros tekėjo jos skruostais. Atsidusau. Ji padėjo galvą man ant peties. Abu buvom tik pačioj situacijoj. Nežinioj ar mūsų milimieji išgyvens.
Niall atsistojo ir nuėjo su daktaru sutvarkyt dokumentų dėl operacijos. Staiga išgirdau seselių šūksmus iš Ešlės palatos.
"Daktare, jos širdis sustojus 3 minutes. Nemanau, kad ji atsibus" aš sustingau. Rankos pradėjo nepaliaujamai drebėti. Pažvelgiau į Hillary. Ji buvo užsimerkus. Tik dabar suvokiau, kad ji nualpo. Liam laikė ją pakelęs, kad nenukristų ant grindų.
"Ne. Jos organai dar funkcionuoja. Yra galimybė, kad ji gali atsigauti" išgirdau daktaro balsą. Sėdėjau ir žiūrėjau sienoj į viena tašką. Žinojau, kad jeigu Ešlė mirs aš nepasigailėsiu Garry. Neesmė, kad jis jau leisgyvis ir mano žmonės važiuoja juo atsikratyti. Aš nuvažiuosiu pas Garry. Aš išsuksiu jam visas rankas ir priversiu jį kentėt taip, kad jis maldaus mirties. Tačiau aš jo nužudysiu. Aš jį kankinau tol kol jis palūš ir pats atims sau gyvybę, o paskutinis dalykas, kuri jis matys bus mano veidas. Ir jis ir visi žinos, kad su Zayn Malik nejuokaujama.
Mano kraupius apmastymus nutraukė seselės balsas.
"Daktarę, ji gyva" aš atsistojau nuo kėdės. Netrukus pro duris išėjo daktaras.
"Ji gyva. Nežinau kaip tai įmanoma, nes jos širdis buvo sustojus 5 minutėms. Bet ji gyva" daktaras akivaizdžiai atrodė išvargęs. O aš šypsojausi. Dar niekad nebuvau toks laimingas.
"Ar galiu ją pamatyti? " paklausiau, o daktaras linktelėjo. Įėjau į palatą. Ešlė gulėjo ir žvalgėsi aplinkui. Mačiau, kad dar nelabai suvokia kur ji.
"Aš myliu tavo šunis Liam" tariau. Liam nusijuokė, o Ešlė žiūrėjo į mane sutrikus.
"Liam pamatęs gaistrą nubėgo išleist šunų. Jie nubėgo į namo vidų ir ištempė tave su Louis laukan" tariau. Ešlė nusijuokė. Taip gera girdėt jos juoką. Staiga ji surimtejo.
"O Louis? "
"Jam daro operacija. Niekas nežino ar jis išgyvens" tariau. Ešlė pradėjo verkti, o aš priėjęs ją apkabinau. Ji kukčiojo ir spaudė mane prie savęs.
"Garry? "
"Jis pabėgo ir pasislėpė miške. Išbadėjusių vilkų oloje. Turbūt pati supranti kas buvo toliau" tariau, o jų linktelėjo. Tai ne visai tiesa.
Gavau žinutę nuo Bilo, kad Garry nebėra. Lengviau atsidusau.
Garry toj oloj ne savo noru atsirado ir dar su keliomis mėlynėm, bet Ešlei nebūtina tai žinoti.
"O namas? "
"Iš jo nieko neliko. Tačiau viskas bus gerai. Mes atsitiesim" tariau. Ir tai buvo tiesa. Žvelgiau Ešlei į akis ir supratau. Dabar. Nesvarbu kas bus paskui. Paėmiau jos rankas.
"Aš tave myliu. Ir tu žinai tai. Negaliu nei sekundei apie tave negalvot. Pavydžiu kiekvieno žvilgsnio, kurio tu žiūri ne į mane. Dievinu kiekvieną tavo kūno lopinėlį. Mintis, kad galiu tave prarast varo mane iš proto. Oh... Kaip aš tave myliu. Tu mano, o aš tavo. Ir noriu, kad tai žinotų visi. Visi. Noriu visą likusį gyvenimą atsikelt ir išvysti tavo veidą šalia. " iš kišenes issitraukiau dėžutę ir ją atidariau "Ešle Tomlinson, ar tekėsi už manęs? " paklausiau. Ešlė pradėjo dar labiau verkti. Ji daug kartų linktelėjo.
"Taip" tarė. Ji staigiai mane prisitraukė ir pabučiavo. Kai atsitraukėm paėmiau jos ranką ir užmoviau žiedą.
"Aš irgi tave myliu. Labai" tarė ji. Atsisukau į kitus. Visi šypsojosi. Mačiau, kad buvo sunku, nes visi bijojo dėl Louis. Tačiau tai buvo akimirką kai pamiršom problemas. Mūsų maža laimės akimirką. Netrukus į palatą įlėkė daktaras.
"Louis Tomlinson gyvens. Jo operacija pavyko" visi iš džiaugsmo apsikabino. Ešlė suspaudė mano ranką.
"Tada kai mane pagrobė niekada nemaniau, kad atsidursiu čia. Kad nenorėsiu niekur bėgti, kad norėsiu visą gyvenimą praleist su tavimi. Tai nuostabu ir... Ir aš tokia laiminga" paskutinius žodžius ji tiesiog išrėkė. Aš nusijuokiau ir ją apkabinau.
"Myliu tave"
"Myliu tave. Myliu visus. Myliu gyvenimą" Ešlė įsisiurbė man į lūpas. Taip... Tai tobula.