Pagrobta / Z. M. / ✔

-5-

" O tau įdomu, kodėl aš taip darau? " paklausė Harry vėl smeigdamas cigaretę. Nieko neatsakiau. Ir man nebuvo įdomu.
" Jai nori sužinoti ,suklyk" tarė suvarydamas cigaretę. Aš nesuklykiau. Jis susierzino.
"Klyk! " rėkė man į veidą spausdamas man cigarete gylyn į odą. Aš suklykiau.
" Aš tavęs negirdžiu! " užrėkė degdamas naują cigaretę. Aš suklykiau garsiau. Tegul užspringsta tom savo cigaretėm.
" Taip jau geriau" tarė išpūsdamas dūmus. " Aš turiu merginą. Ir dukrą" tarė smeigdamas vėl. " Zayn pasakė, kad galėsiu su jomis atsisveikinti jeigu nepadarysiu to ką darau dabar" smeigė " nepamatysiu nei Lorės, nei Melės. Dėl ko jau ko, bet dėl jų aš galėčiau ir žmogų nužudyt. " smeigė ypač giliai. Tiesiai į raktikaulį. " Todėl tu man niekas. Bet panašu, kad Zayn tu kažkiek rūpi" smeigė. Aš verkiau. " Žinau, nepanašu, tačiau kažkas yra" smeigė " Nu va jau 20. Bet žinai padarykim dar 5. Už tai, kad bandei Zayn parke pasmaugti" jis lėtai dūrė dar 5 kartus. Aš verkiau. Mačiau kaip jis mėgavosi savo darbu. Šlykštynė. Bet visų šlykščiausias yra Zayn. Išprotėjęs maniakas. Harry atrišo man burną. Aš giliai įkvepiau. Atrakino tik dešinę ranką. Kitą antrankių dalį prirakino prie lovos. Taigi dabar aš galėjau gulėti tik ant šono arba ant nugaros.
Harry man pasiuntė oro bučinį ir išėjo. O aš žvelgiau į vieną tašką. Galvoje pradėjo viskas lietis. Lėtai pakišau ranką po čiužiniu ir išsitraukiau šukę. Žiūrėjau į ją. Tada užsimojau ir rėžiau.

Zayn

Sėdėjau kabinete. Niekaip negalėjau susikaupti. Mano mintys klajoja kažkur kitur. Tada į mano kabinetą įžengė Harry.
" Jau" tarė jis klestelėdamas ant kėdės. " Prisirūkiau kaip kaminas. Vos nepadusau"
Šyptelėjau. Tai turėtų ją pamokyti. Ištiesiau Harry raktus. Jis greitai juos pagriebė.
" Na Zayn. Eik ir pabūk didvyriu. Tik neišsigąsk. Ji šiek tiek... Nustebusi" tarė Harry darydamas duris. Nusišypsojau ir išėjau. Pradėjau lipti laiptais. Pasisukau koridoriumi. Prie durų vis dar sėdėjo Liam.
" Netrukus tave pakeis Niall' tariau.
" Gal tiesiog iš karto duodam jai raktus?' šyptelėjo Liam.
"Žiūrėk, kad Niall neišgirstų. Jis kai įsižeidžia tai visokius š man kuria. O jo sumanumo nenoriu prarasti nei 5 minutėm" tariau žengdamas pro duris. Pažvelgiau. Mačiau jos kojas. Priėjau. Vaizdas tikrai šokiravo. Ji žiūrėjo į vieną tašką ir į mane visiškai nereagavo. Atsitupiau prieš ją ir pamojovau prieš akis. Jokios reakcijos. Paguldžiau ant nugaros. Pažvelgiau į randus. Gal Harry truputį ir persistengė. O ji vis dar nereagavo. Velnias. Turbūt teks kviest Loui. Kaip nenoriu. Jis juk sakė, kad jeigu merginas kankinsim jis mums nepadės. Bet šįkart manau padarys išimti.

Ešlė

Jis mojavo prieš mane, tačiau aš neregavau. Tiesiog galvojau apie viską. Apie mirtį. Gyvenimą. Apie randus po mano megztiniu. Apie nubrozdintas rankas.
Girdėjau kaip jis pasakė Liam, kad atvestų Louis. Jay. Dar vienu daugiau. Kas šįkart. Kapojimas į gabalus?
Louis atėjo greitai. Jis žvelgė į mane išsigandęs. Priėjo ir pradėjo mojuoti. Tada pažvelgė į nudegimas. Išsitraukė kažkokį buteliuką užlašino ant marlės ir pridėjo prie randų. Mano veidas persikreipė nuo skausmo.
" Tiek aš galiu padaryti. Bet phichologiškai jos pagyditi negaliu. Bliamba aš tau sakiau Zyan. Sakiau. Ir tu vis tiek nesiklausai " suriko Louis.
Tyliai vėl apsiverčiau ant šono. Užsimerkiau. Ausyse girdėjau tik užimą. Kažkas daužė man per žandą, tačiau aš neregavau. Jaučiau kaip kraujas teka iš rankos. Iš visų žaizdų. Jų ten daug. Galėjo būt ir daugiau. Girdėjau kažkokius balsus, kurie man liepė neprarasti sąmonės. Sakė, kad tada mirsiu. Bet šeip man buvo vienodai. Ta tyla taip viliojo. Šviesoje mačiau mama. Ji laikė iškelusi rankas. Aš taip norėjau ją apkabinti, tačiau kažkas pradėjo mane traukti. Ne tik ne dabar. Viskas dabar taip puiku. Nuostabu...

Zayn

Ešlė nereagavo. Į nieką. Dariau dirbtinį kvėpavimą. Nieko. Velnias. Nenorėjau jos prarasti. Nenorėjau. Ir žinojau, kad jeigu ji mirs Louis manęs nepasigailės. Nei truputį.
Tada ji pradėjo merktis. Aš atsikvėpiau. Ji žvelgė į viską apsiblaususiu žvilgsniu. Pakeliau ją. Nunešiau į savo kambarį.
Grįžau.
" Ką nors radot? " paklausiau.
" Jo" išlindo Liam iš po čiužinio. Jis ištraukė kruviną šukę. Šūdas. Mačiau kaip Louis į mane žiūri. Jis buvo baisiai įsitempęs. Sugniaužę kumščius. Pradėjo artėjo prie manęs.
" Loui, nurimk! " surikau. Tačiau jis manęs neklausė. Užsuko ranka ir prispaudė prie sienos.
" Jai nieko neatsitiks Loui. Jai viskas bus gerai Loui!' jis spaudė mane prie sienos.
"Žinok nepanašu!" tarė ir trenkė man.
Liam ir Harry atitraukė ji nuo manęs. Mačiau, kad Louis pasiruošęs iškabinti man akis. Tačiau mane išgelbėjo Niall.
" Paskubėkit, lavonas atsibudo" tarė.
" Nekalbėk tai apie Ešlę" suurzgė Louis.
" Ne ji, o tas kurį jinai pridaužė su puodeliu. Jis sako, kad yra Ešlės tėvas"