Pagrobta / Z. M. / ✔

-14-

Naktį buvo sunku užmigti. Zyan prašymu persikrausčiau gyventi į jo kambarį. Jo kambarys erdvus. Čia yra ne tik lova. Čia yra ir sofa, televizorius ir didžiulė spinta. Taip pat ir atskiras vonios kambarys.
Niekada, nuo tada kai jie mane pagrobė normaliai nemiegojau. Lankydavo košmarai. Apie Liam. Apie Zyan. Apie visus. Tačiau šįkart aš negalėjau užmigti nes buvau per daug laiminga. Niekaip negalėjau patikėti, kad Louis mano brolis.
Visalaik varčiausi lovoje, o Zyan nepatenkintas niurnėjo. Galiausiai jis tiesiog su ranka prispaudė mane prie lovos. Aš nurimau. Pajaučiau kaip Zyan ranka slenka žemyn. Įsitempiau. Jis švelniai glostė man šlaunį, o tada staigiai apvertė. Trumpam žvilgtelėjo į mane ir pabučiavo. Stipriai. Jaučiau jo ranką mane glostant. Norėjau jį apkabinti, tačiau negalėjau. Rankos buvo tarsi prispaustos prie lovos.
Staiga man prieš akis iškilo tos nakties vaizdai.

*Prisiminimas*

"O tu graži" tarė spausdamas mane prie sienos. Muisčiausi ir bandžiau ištrūkti. Jam iš burnos jaučiau achololio kvapą.
Jis suurzgė kai vėl pasimuisčiau. Paėmė mano rankas ir iškėlė virš galvos. Bandžiau rėkti, tačiau jis užčiaupdavo mane bučiniu. Galiausiai jam užkniso. Jis parvertė mane ant lovos. Viską dare greitai. Pajutau milžinišką skausmą. Rėkiau visa gerkle tačiau jis net nematė sustoti. Galiausiai atsigulė ant manęs. Man trūko oro. Jis nusirideno ir greitai apsirengęs išėjo. Aš susisukau į paklodę ir nukritau ant žemės. Po pusvalandžio atėjo Liam. Verkiau buvau pikta, tačiau viena žinojau. Daugiau niekam neleisiu manęs liesti prieš mano valia. Niekam...

*Prisiminimo pabaiga*

Norėjau nustumti nuo savęs Zyan, bet jis nekreipė į mane dėmesio ir toliau mane bučiavo. Pabandžiau dar kelis kartus, tačiau nepavyko. Galiausiai dreskiau jam į nugarą. Jis susiraukė ir atsitraukė. Greitai ji nustūmiau ir išlipau iš lovos.
" Zyan, ne dabar" tariau. Jis sėdėjo ant lovos apšalęs. Akys buvo juodos.
"Nesdinkis" tarė net nežvelgdamas į mane. Man suspaudė širdį.
" Zyan, Aš dabar... Tiesiog... " bandžiau kažką sakyti.
" Nešdinkis! " suriko. Aš krūptelėjau ir išbėgau iš kambario. Džiaugiausi, kad buvau apsirengusi. Nulipau laiptais žemyn. Atsisėdau svetainėje ant sofos ir įsikniaubusi į kelius verkiau. Kažkas nusileido laiptais. Tai buvo Zyan. Jis net nepažvelgė į mane ir išlėkė pro duris. Išgirdau užvedamos mašinos garsą. Netrukus jis nuvažiavo.
Aš kukčiojau. Štai kas aš jam. Žaisliukas. O kai žaisliukas atsisako žaisti jis išbėga ieškoti kito. O aš kaip durna ji įsimylėjau. Pala pala... Įsimylėjau!? "Taip" išgirdau pasamonės balsą. Aš jį myliu. Kokia aš durna. Kokia aš suknistai durna. Įsikniaubusi į kelius ir dar labiau kukčiojau. Išgirdau kažką besileidžiant laiptais, tačiau man buvo vienodai. Pajutau ant savęs dvi rankas. Tiksliau rankutes. Pakėliau galvą. Prieš mane stovėjo Melė.
" Kodėl tu čia, mažyle? " paklausiau atbula ranka nusivalydama ašaras.
"Nes tu verki" atsakė ji. Šyptelėjau.
"Kodėl tu verki? " vėl paklausė. Aš tik papurčiau galvą. Mano nuostabai ji nuleido mano kelius ir atsisėdo. Tada paėmė mano galva ir savo mažomis rankutėmis pradėjo ją glostyti. Negalėjau nesukikenti.
"Kartais kai mamytė pasikalba su tėveliu ji verkia. Tada aš jai taip irgi darau. Jinai sako, kad aš auksas ir, kad mane labai myli. Tada dažniausiai ateina tėtis ir atsiprašo. Tada mudu apkabina ir sako kaip mus myli" aš šypsojausi. Jos judesiai tikrai ramino. Jaučiau kaip snūstu. Netrukus užmigau.
Po kiek laiko išgirdau kažkieno balsus, tačiau miegoti buvo per daug gera, todėl ignoravau juos.
" Užmigo" girdėjau Louis kikenima.
" Gerai prisispoksojai. Aš imu Mele, o tu Ešle" Harry. Jaučiau kaip nuo manęs nuėmė kažką. Louis jau lankėsi mane paimti, tačiau aš atsimerkiau. Pakeliau galva į jį. Jis atrodė nustebęs. Mačiau nedidelį pyktį.
" Kas yra?" paklausiau.
" Tu verkei" jis ištarė ledinių balsu.
" Taip" tariau nesuprasdama jo.
" Ką jis tau padarė? " paklausė. Tiesa sakant buvau šokiruoja jo tiesimo. Tačiau su juo mažiausiai norėjau kalbėti apie Zyan. Nusukau galvą.
" Atstok nuo jos, Louis" išgirdau Lore. Jis atsiduso ir išėjo. Lorė prisėdo ir mane apkabino.
"Zyan? "paklausė ir aš linktelejau.
" Žinau brengute, kad jis žiaurus. Bet teks priprasti. Zyan neturi širdies" atitraukiau nuo Lorės. Buvau šokiruoja tokiu jos žodžių. Ji lėtai glostė man plaukus.
" Tu nežinai ką man teko iškęsti per jį. Tai ką jis daro tau tėra tik žaidimas"
" Lorė ką jis tau padarė? " paklausiau. Mačiau kaip Lorės akys sublizgo. Skruostu nuriedėjo ašara.
" Pradėkim nuo to... " tarė " Kad jis nužudė mano vyrą"