DESIRE 2 &3- Niall Horan✔ Fanfic

3.10

Ryt dar viena :'))

3.10

Apsirengiau dailiai susišukavau plaukus ir palikau juos ant šono. Susitvarkiusi lėtai nusileidau žemyn, pasiėmiau tašę ir apsimoviau ploną lietpaltį.

-Mea, aš žinau, kad tai tavo darbas.-Joe iš virtuvės lėtai atkulniavo prie manęs. Ji vilkėjo tik tėčio marškinius ir mane nervino jos akiplėšiškumas ir nuogumas. Ji pažvelgė aukštyn ir įsitikino, kad neateina tėtis, o tada suėmė mano riešą ir suspaudė į savo. Galiu pasakyti, kad kaip moteris ji turėjo daug jėgos.-Pasirūpinsiu, kad tavęs lauktų internatas jai tai pasikartos.-Tyliai beveik į ausį pasakė ir paleido tvinksinčią ranką. Stipriai trenkiau durimis ir išėjau iš namų.

Negaliu jos pakęsti. Aš niekaip nesuprantu kaip gali toks iš pirmo žvilgsnio malonus ir gan linksmas žmogus virsti tikra pabaisa. Galbūt tai paaiškina kodėl ji visada lindo man į subinę. Ji norėjo įsiteikti man, o aš beveik niekada jos nemėgau.

Patikrinau telefoną ir negavau dar kokių kvailų žinučių, bet jų nebuvo. Paėjusi apie dešimt metrų jau mačiau mokyklą. Netrukus stovėjau prie jos. Viskas lyg ir normalu. Nors žmonių tik keli niekas į mane keistai nežiūri. Trūktelėdama pečiais įžengiau į vidų.

Didžiulė mokinių krūva spaudėsi prie sienos. Mano širdis pradėjo drebėti. Lėtai braudamasi per mokinius nusigavau prie sienos ir mano džiaugsmą pakeitė šokas.

Tai buvau aš. Daugybė nuotraukų. Kaip aš prisigėrusi, kaip maivausi, kaip girta kalbėjau, kad atsiduosiu kada norėsiu.

-O žiūrėk, čia šita kekšė.-Kažkokia mergina mane stumtelėjo ir aš vos nenuvirtau. Prasibroviau pro žmones vos sulaikydama ašaras. Kuo toliau tuo baisiau. Ten net buvo mano edit'ų. Kur pavyzdžiui aš myliuosi. Visada maniau, kad tokie dalykai tik nutinka filmuose.

Bet šią akimirką kai pusė mokyklos juokiasi ši manęs ir net sako kekšė aš manau kitaip.

Akimis susiradau Džesika. Tik ji turėjo šias nuotraukas. Ne jau ji taip pasielgė? Aš ja taip pasitikėjau. IR visada nusivildavau, nejau ir dabar tas pats?

-Meadow..-Vos man priėjus numykė ji. Šiandien ji atrodė keistai. Plaukai palaidi, suknelė, ką ji nešiodavo tik kai puošdavosi ir net makiažas.

-Ar tai tavo darbas?-Trūkinėjančiu balsu paklausiau ir ji greit papurtė galvą. Bet man sunku patikėti.

-Aš manau, kad tai Zack, nes jis vakar siuntėsi tavo nuotraukas į savo telefoną..-Ji liūdnai sušnabždėjo.

-Ir tu jam leidai?-Ji ir vėl papurtė galvą.

Nieko nelaukusi apsisukau ir lydima pašaipių žvilgsnių nubėgau prie Zack ir jo draugų. Vos pribėgusi pastūmiau jį ir jis atsimušo į spinteles.

-Mea kas per velnias?-Piktai paklausė.

-Kokio velnio taip pasielgei Zack?-Paklausiau ir jo draugeliai nusijuokė. Zack pažvelgė į mane ir ranka perbraukė plaukus.

-Jai tu klausi tai ne aš to nepadariau Mea... Bet nesakau, kad nenorėčiau.-Mano žandikaulis atvipo. Nežinau kaip stipriai nusivyliau savimi. Nes aš pasitikėjau juo. Ir lygiai taip pat nusivyliau juo.

-Tai nieko nekeičia, Zack.-Nusivylusiu ir sausu balsu pasakiau ir pasisukusi pradėjau eiti nuo jo.

-Aš tau kartoju, tai ne mano darbas.-Jis sučiupo mano ranką ir bandė mane įtikinti, bet aš nenorėjau juo tikėti. Nors jo akys ir atrodė tokios tikros tą akimirką.

-Ko?-Vos laikiau savo jausmus savyje.

-Tai ne aš, Mea.-Jis suurgzgė ir aš neišlaikiau.

-Dink nuo manęs. Nenoriu tavęs matyti!-Suurzgiau ir pastūmiau antrą kartą jį ir dabar aš vėl verkiau.-Nedrįsk liesti ar kalbėtis su manimi. Jai tavo tėvai važiuos pas mus, nenoriu tavęs matyti. Dink taip, kad tavęs čia neliktų, Zack.-Po mano žodžių jis nieko nebe sakė, o aš apsisukau ir nuėjau valydamasi ašaras. Įkvėpiau oro ir sulaikiau viską savyje. Neketinu bėgti iš mokyklos ir panašiai. Man nerūpi ką jie sako.

Ant spintelės jau spėjo atsirasti užrašas 'Kalė' O gal ir rūpi... Pasiėmiau savo knygas ir patraukiau link matematikos kabineto, o žmonės traukėsi nuo manęs, kaip sergančios Ebola. Niekaip nesuprantu kaip per vieną dieną tapau tokia baisi, kai anksčiau manęs net nepastebėdavo.

Dar vėliau sužinojau, kad internete yra video su kitų žmonių balsai kur aš šneku intymiai. Ten akivaizdžiai ne mano balsas, bet ar kam rūpi? Visiškai ne. Jie tik dar labiau pradėjo manęs nemėgti, net Džesika vengė manęs. Tualete verkdama praleidau pietus. Neleidau niekam matyti savo skausmo. Ėjau geležiniu veidu prieš teisėjus teisiančius mane ir nekreipiau dėmesio į skaudžias replikas.

O iš tiesų man buvo taip skaudu.

Zack taip pat vengė manęs. Aš džiaugiuosi dėl to, nes jo poelgis nedovanotinas. Niekaip nesuprantu kas taip gali pasielgti. Blogiausia, kad kartais man atrodo, kad tai Džesika, bet tada lyg perskaičiusi mano mintis ji prieina paklausia kaip aš ir nueina prie savo draugių.

Pasibaigus paskutinei pamokai pirma išlėkiau iš klasės susirinkau savo pagražintus daiktus ir išlėkiau pro duris. Iš kuprinės išsitraukiau adresą ir pradėjau eiti link namų kuriuose turėjau rasti ją.

Vien dėl jos nuvijau visas blogas mintis. Norėjau sužinoti apie ją. Juk svarbiausia, kad viskas tik mokykloje. Galbūt tai rytoj nurims? Aš tikiuosi.

Jos namai nebuvo toli. Bent nuo mano mokyklos. Priartėjusi suvokiau, kad tai didžiulis namas, su elektriniais vartais. Lauke pievutėje laksto šuo. Namas gelsvos, šiltos spalvos, o stogas rudas. Aplinkoje šiek tiek gėlių, bet atrodo tvarkingai.Pažvelgiau į lapelį ir patikrinau ar tai teisingas adresas ir paskambinau į varpelį ant durų.

Durys lėtai prasidarė ir ji pažvelgė į mane, už vartų. Šiandien ji atrodė kitaip. Nežinau kodėl, bet man ji atrodė labai graži. Juodi tamsūs plaukai, didelės akys, ryškus skruostikauliai, šypsena. Paprasta maikė ir džinsai su sportbačiais. Artėdama prie manęs ji nesustojo šypsotis.

-Tu atėjai.-Ji atidarė vartus ir stipriai mane apkabino. O pievoje lakstęs šuo pribėgo prie mūsų.-Eime į vidų.-Ji paėmė mano ranką tik švelniais ir uždarė vartelius, o tada nusitempė su savimi į vidų.