DESIRE 2 &3- Niall Horan✔ Fanfic

2.39

Šį kartą trumpa :/ Bet suprantant aš ir turiu mokslus, o mama ir taip spaudžia, bet vis tiek 920 žodžių dar gan normalu manau :)

2.39

Ryte jaučiausi geriau, tačiau vis tiek apšaukiau Niall kai jis nesutiko važiuoti namo. Jis visą laiką buvo čia su manimi ir naktį kai žliumbiau nuo to keisto sapno ir sekantį kartą kai tai apsikartojo, jis beveik nemiegojo, todėl aš apšaukusi liepiau jam grįžti namo ir pasirūpinti savimi. jis susitiko tik su ta sąlyga, kad atvažiuos už poros valandų ir aš daugiau jo nevysiu. Tuo tarpu kol jo nebuvo, nutiko daug. Ne tik tai, kad čia atėjo seselės ir tris kartus keitė man lašalines, bet dar jos sugebėjo ir pakelti mano nuotaiką ir net priversti mane suvalgyti pirmą kartą skanios ligoninės sriubos.

Tačiau galiausiai pasidarė nuobodu. Aš turėjau laukti gydytojo ir aš kažkodėl nervinausi. Neradau vietos savo rankoms, akys nežinojo kur žiūrėti, o lūpos nežinojo ką sakyti. Buvau sutrikusi ir tyli. Tik stebėjau langą ir gyvenimą už jo. Mašinas ir žmones. Vieni iš jų susikūprinę, kiti paprasti, kiti atrodo pažįstami, bet tokie nėra ir galiausiai aš, tarp keturių sienų.

-Dia Horan..-Gydytojas įėjo nesibeldęs, aš atsisukau į vyriškį su nukabintais akiniais ir lapu rankoje ir ketinau paprieštarauti, bet tik nutilau ir laukiau. Jo veidas nežadėjo nieko gero.

-Taigi yra gera žinia, kad tavo vaikas sveikas ir gyvas ir jis ištvėrė tavo aukštą temperatūra ir tu taip pat, tačiau yra kai kas kita. Kai kas daug blogiau..

/Niall/

Sustojau prie parduotuvės. Neįsivaizduoju ką turėčiau pirkti tokiais atvejais. Gal ji norėtų gėlių? Na žinoma idiote, ji tikrai norėtų. Su ranka trenkiau sau per galvą. Kiekviena mergina bent kartais to nori. Įėjau į mažą parduotuvėlę netoli ligoninės. Kasininkė skyrė savo dėmesį man, bet aš tai ignoravau ir patraukiau į saldumynų skyrių. Aš nesu toks protingas, kad dažnai slaugyčiau žmones, aš to beveik nežinau. Turbūt nieko tokio jai paimsiu jos mėgstamiausio šokolado ir vaisių.

O ką iš vaisių? Pasikasiau galvą ir priėjęs prie svarstyklių su maišeliu mąsčiau ką imti. Kasininkė nuo kasos priėjo prie mane. Dabar pastebėjau, kad tai buvo jauna mergina. juodais trumpais plaukais iki pečių, didelės rudos akys ir atvira krūtinė. O ji atrodo tik 16.

-Padėti?-Maloniai paklausė.

-Taip, mano SUŽADĖTINĖ ligoninėje, nežinau ką jai nupirkti.-Ji pasimetė, o aš nusišypsojau. Galiausiai ji paėmė ir sudėjo vaisius į plastmasinį maišelį. Nusinešiau viską prie kasos ir susimokėjęs išėjau iš ten. Pasidėjau tai, trumpam į mašiną ir išsitraukiau cigarečių pakelį, prisidegiau ir įsikišau tą mirties pagaliuką tarp lūpų.

Pagalvojus, tai man baisu. Naktiniai jos košmarai, nualpimas, ko ji net nežino, dažni galvos skausmai arba pykinimas. Man baisu, kad ji paprasčiausiai dings iš mano gyvenimo be pėdsako. Surūkiau cigaretę ir numetęs ant kelio pritrypiau. Geriau greičiau važiuoju į ligoninę kol kas nors neatsitiko. Ranka perbraukiau laukus. Atsisėdau už vairo ir išvažiavau, po kelių minučių jau buvau ligoninės aikštelėje. Pasiėmiau maišelį su sveiku ir trupučiu nesveiko maisto. Pastūmiau stiklines duris ir įžengiau į vidų, kur zujo ligoniais besirūpinantys gydytojai. Nieko nelaukęs užlipau į viršų. Priėjau prie jo palatos durų, nesibeldžiau tiesiog užėjau, o čia ji susiėmusi už galvos. Dia krūptelėjo ir pakėlė akis į mane. Ar ji verkė.

-Labas mažute.-Nusišypsojau. Žinau, kad jai taip pat reikia palaikymo, nes atvirai ji atrodo blogai. Pabalęs veidas, stipriai pajuodę paakiai ir į kumščius suspaustos rankos. Priėjau prie jos pabučiavau kaktą, o ji išspaudė šiokią tokią šypsenėlę.-Atvežiau kažkokio maisto.-Pasakiau ir ji čiupo iš manęs visą tą maišelį.

-Tai gerai, nes aš išbadėjusi.-Silpnu ir liūdnu balsu prakalbo. Atsisėdau ant lovos krašto ir stebėjau kaip ji valgo, viską iš eilės, bet labiausiai jos akys sužibo pamačius šokoladą.

-Ačiū.-Pasakė nepakeldama akių ir atsikando jo, viso. Netrukus jo nebeliko. Aš buvau šiek tiek nustebintas, bet greit susigriebiau.

-Buvo gydytojas?-Paklausiau. Ji sustingo ir pakėlė akis į mane.

-Taip. Sakė, kad vaikui viskas gerai ir greičiausiai paleis rytoj.-Dirbtinai nusišypsojo. Kodėl ji nepaminėjo savęs? Aš linktelėjau ir pabučiavau jos ledinę kaktą. Tai iš dalies buvo gerai, bet ir blogai, nes ji akivaizdžiai šąlo.

-Mažute, lįsk po antklodę ir pasišildyk, tu šalta kaip ledas.-Aš prakalbau, bet ji tik pažiūrėjo į mane liūdnu žvilgsniu.

-Ar gali ateiti atsigulti prie manęs?- Ji pasislinko į vieną šoną, o aš nusimoviau batus ir įsiropščiau į lovą prie jos, rankomis apsikabinau jos gležną kūną, o ji atsirėmė veidu į mano krūtinę ir prisispaudė prie manęs taip, kad atrodė ji bet kada gali dingti. Kažkas tikrai ne taip, tik jaučiu ji man to nesako. Rankomis glosčiau jos nugarą ir laikiau ją savo glėbyje, kol ji užmigo, tada atsikėliau. Žinau, kad turiu kažką daryti, o ji man tikrai nesakys, jai nieko nesakė prieš. Apsimoviau batus ir išėjau iš jos palatos. Apsidairiau ir surinkau Alekso numerį, vis dėl to turiu dėkoti savo darbui. Nereikėjo laukti kol jis atsiliepė.

-Kokie vėjai Horan?-Pasigirdo jo garsus balsas į telefoną.

-Man reikia tavo paslaugos.-Sumurmėjau, apsidairydamas ar niekas nesiklauso.

-Pasidomėk Šv. Mikolaujaus ligonine, taip pat Dia'os ligos istorija ir kitai dalykais. Tiesiog pasidomėk viskuo ir pranešk man. Iki.-Pabaigiau pokalbį, įsikišau telefoną į kišenę ir prisiminiau, kad turiu dar vieną cigaretę. Nuėjau į lauką. Mane pasitiko šiltas vasaros oras. Trūktelėjau pečiais ir užsidegiau cigaretę. Rūkydamas klausiausi, kas ką kalba. nereikėjo laukti kai išgirdau kalbant dvi seseles ir kažkodėl jų pokalbis sudarė man įspūdi, kad aš tą žmogų pažįstu.

-Girdėjai, apie tą merginą? Ji susirgo, o jos vaikinui uždrausta apie tai net girdėti.-Prakalbo viena.

-Tai būna dažnai.-Atsakė kita, brunetė. jos pasižiūrėjo į mane ir pradėjo kalbėti tyliau, rūkydamos.

-Bet tame esmė, kad ji laukiasi ir gali nutikti net taip, kad ji mirs nepagimdžiusi, arba kaip tik ištvers gal net dešimt metų. Nebent ji įveiks ligą.

'Tau tiesiog paranoja.' sumurmėjau sau ir apsisukęs grįžau į vidų. Užlipau į viršų ir nuėjau į jos palatą. Dia jau buvo pabusi. Keista tai sakyti, bet ji atrodė šiek tiek geriau. Turbūt dėl to, kad jos oda bemaž atgavo natūralų atspalvį.