DESIRE 2 &3- Niall Horan✔ Fanfic

2.43

Žinokit man šiandien 'sekasi'. Pirmą kartą gyvenime prasidėjo kažkoks  š priepolis... 

Sapnavau košmarą, kad tėtis buvo gyvas ir visi nuo manęs tai slėpė, turėjau nuvykti jį pamatyti ir sužinojau, kad jau per vėlu nes jis miršta... Mano dukterėčia ligoninėje pradžioje jai net mnn įtarė (tą š nuo kurio visi miršta) ir galiausiai atsidarau wattpad'ą.

O čia  bam pati 'gražiausia' žinutė :

Labukas 

Ištrink iš wp tą savo suknistą ir kvailą niekma (taip parašyta žinutėje)  nereikalingą istorija Ups suklydau - visas istorijas Tu esi kvaila višta neverta gyventi, o skaitydama tavo istorijas apsivėmiau

Daug klaidų ir pilna visokiausio banalaus šūdo Primeti bandai apsimesti gera rašytoja bet čia tik atmazai kad paslėptum kokia debilė esi -.- Karvė tu Mačeu kaip žiuri į atspindį  ir graužeis nagus Gerai darai nes tu Karvė!!!!!!!! ;)

Žinau kur gyveni, Viktorija

Dink iš Ondy fandomo o nukilinsiu

Su pagarba, K*****

Tai ką man dabar su durų rankena nusišaut? Nuotaikos nulis. ;/ Svarbiausia, kad tai net ne pirma tokia žinutė. Anksčiau esu gavus tokių 'padrąsinimų'...

Trumpa, nes ne nuotaikoj aš.

2.43

Nulipau nuo Niall kelių ir visi supratę, kad kažkas ne taip paskui mane išbėgo prie Meadow. Zack stovėjo sutrikęs, o Mea vis dar nesupratusi buvo jau atsitraukusi nuo grotelių. Greit pripuoliau prie jos.

-Kaip tu?-Buvau tikrai išsigandusi. ji atsuko nugara savo maikutę kuri buvo vienintelė šiek tiek pridegusi.-Skauda ką nors?-Paklausiau jau šiek tiek ramesnė. Kaip tik dabar prisiminiau tą košmarą su maža mergyte nudegusia skruostu. Jau buvau išsigandusi, kad ir jai taip nutiks.

-Ne, man nieko neskauda.-Atsipūčiau ir apkabinau Mea. Pakėliau galvą ir pažiūrėjau į Niall, kuris taip pat lėtai atsipalaidavo. Šiek tiek toliau nuo mūsų Zack'ą barė Lilė ir Zayn. jie nešaukė ant o, tik bandė piktu tonu paaiškinti, kad taip negalima. Nors aš manau, kad čia kaip tik Meadow ir Zack palikti vienų negalima. Patys kalti. Daugiau taip nesielgsiu. Atrodo Dievas suteikė man progą pasitaisyti.

-Aš einu su Mea šilčiau pasirengti. O jūs visi eikit ir sutvarkykit viską. Šį kartą būsime atidesni. Jūs pasistenkit paskubėt.-Sumurmėjau ir paėmiau susimąsčiusios Meadow ranką. Keista, bet ji visą laiką tylėjo. Ko iš tiesų niekada nedaro. Jos galva buvo nuleista. Niall pasilenkė ir pabučiavo Mea kaktą, o man pakštelėjo į lūpas ir linktelėjęs nuėjo. Nusivedžiau Mea į jos kambarį. Ji paleido mano ranką ir nubėgusi atsigulė į lovą, atsuko man nugarą ir rankomis užsidengė veidą. Ant nugaros akivaizdžiai matėsi šiek tiek parudusi maikė. Gerai, kad tik maikė. IŠ spintos ištraukiau kitą palaidinę ir šiltesnę liemenę, nes vis dėl to vakaras. Priėjau prie Meadow ir atsisėdau ant jos lovos krašto. Mažylės pečiai kilnojosi į viršų.

-Mea.-Numykiau ir uždėjau ranką ant jos peties, ji pakėlė galvą su nuverktomis akytėmis į mane.-Pasakyk man kas yra, angelėli. Negaliu žiūrėti kaip verki.-Ji nuleido galvą kur buvo padėjusi.

-Atsigulk.-Tyliu balseliu paliepė. Greit nusimoviau batus ir atsiguliau didelės jos lovos kitoje pusėje. Meadow pati įrengė šį kambarį. Nors ji turi labiau vaikino įvaizdį, kambarį padarė mergaitišką. Jis primena barbių namus. Baltas veidrodis. Rausvos sienos. Baltas kilimas. Ant lovos rausvas užtiesalas, viena didelė atstumiama spinta šviesios gelsvos ir baltos spalvos mišinio. Jos lova viengulė, bet didelė. Šalia lovos spintelė su darželio daiktais ir vazonu su gėlėmis.

-Kai tai nutiko... Aš išsigandau, kad niekada nebe pamatysiu tavęs su tėčiu..-Po tylos prabilo Mea. Kartais man atrodo, kad jai visai ne 5 - eri. Mea, pati prisilinko prie mane ir pasikabino mane savo mažomis rankutėmis. Apvyniojau savo rankas palink ją.

-Mes mylim tave, Mea. Tu mūsų angelėlis visada prisimink tai, kad ir kas nutiktų. -Prabilau ir mano galva pamažu pradėjo ir vėl eilinį kartą skaudėti.

-Gerai.-Ji atsiduso ir nusivalė ašaras, o tada nusišypsojo ir vėl ta pačia didžiule šypsena.

-Tu persirenk, o aš einu. Tuoj ateisiu.-Pakilau nuo lovos. Nuėjau į kambarį, prisipyliau stiklinę vandens.. su stikline rankoje, pradėjau lėtai lipti iki kambario kur yra vaistais. nemalonus skausmas raižė mano galvą. Pradėjau tankiau kvėpuoti. Liežuviu brūkštelėjau lūpas. Atrodo, lyg būčiau plaktuku gavusi į galvą. Atsirėmiau į turėklus pačiame viršuje. Stengiausi giliai įkvėpti, nusiraminti. Bandžiau pamiršti skausmą galvoje. Kol galų gale tiesiog susmukau ant grindų. Žinojau, kad galiausiai tai nutiks. Jie būtų sužinoję, bet kokiu atveju.

-Mamamamamamamama!-Mea mane purtė. Jos mažos ašaros biro nuo jos veido. Apsidairiau. gulėjau ant žemės, prie savo kambario prie laiptų, ant grindų. Stiklinė ant turėklų.

-Viskas gerai.-Staigiai atsikėliau nors nereikėjo. Meadow atsistojo. Nusivalė skruostus.

-Mama, kas tau buvo?-Paklausė išsigandusi. Paėmiau stiklinę, nuo turėklo į vieną ranką, o į laisvą, suėmiau jos mažą ranką.

-Nieko. Mažai valgiau.-Melas.-Tėčiu sakei?-Paklausiau ir atėjau į kambarį.

-Ne.-Ji liūdnai papurtė galvą.-Nespėjau. Tiesiog išgirdau kritimą, išbėgau ši kambario ir radau tave gulinčia ant grindų. Pradėjau purtyti ir tu atsibudai, mama. Tik daugiau taip nebedaryk, mamyt. Dabar aš prižiūrėsiu, kad tu pavalgytum, man buvo baisu.-Ji sumurmėjo ir priėjusi apsikabino mano kojas.

-Tik nesakyk tėčiui, angelėli.-Greit išgėriau vaistus. Niekas iki šiol nieko nepastebėjo. Penkis metus tai slėpiau. Bet žinoma kuo toliau tuo sunkiau. Aš paprasčiausiai nepasiruošusi to pasakyti. Nenoriu bereikalingo gailesčio. Galų gale, tai mano problema ne jų.

-Kodėl?-Mea paėmė mano ranką.

-Nes nieko baisaus nenutiko. O tėtis visad išpučia per didelį ginčą. juk nenori, kad mes susipyktumėm, dėl nieko?-Paklausiau. Ji papurtė galvą.

-Tavo paslaptis, kuri nėra paslaptis, saugi.-Nusišypsojo ir pavaidino, kad užsitraukia lūpas. Šyptelėjau ir ranka perbraukiau jos plaukus. Ji ir Niall mano gyvenimo šviesa. Tik dėl jų aš esu šiame pasaulyje.

Greit persimoviau šiltesnį megztinį ir su Mea grįžom į lauką. Viskas jau buvo sutvarkyta ir maistas kepė. Atrodo nuo širdies akmuo nusirito kai supratau, kad Meadow viskas gerai.

Mea įsitaisė ant Niall kelių, o aš šalia Niall. Pakėliau jo ranką ir priverčiau jį pasikabinti save. Man reikėjo to. Jis atsisuko į mane ir pabučiavo mano kaktą.

-Tu pabalus.-Sušnabždėjo su rūpesčio gaidele.

-Viskas gerai.-Trūktelėjau pečiais.

-Iki, Dia..-Lilė pamojavo ir išėjo su Zayn ir Zack. Nurinkau paskutines lėkštes ir nuėjusi sumečiau į indaplovę. Vos atsistojau, pajutau Niall rankas sau iš nugaros.

-Tau tikrai viskas gerai?-Paklausė ir padėjo savo smakrą, man ant peties.

-Taip.-Tyliai atsakiau. Dar vienas melas..

-Eik į kambarį, Dia. Aš viską sutvarkysiu, pailsėk. Mea taip pat jau miega.-Atsidusau ir palinkčiojau galvą. Niall pabučiavo mano kaktą ir aš tylėdama nuėjau į kambarį. Nusirengiau rūbus, nusiprausiau ir atsiguliau į lovą. tik miegoti nėjo. Trukdė bjaurios mintys. Po gero pusvalandžio, kai jau buvau besnaudžianti. Lova įdubo. Niall lėtai prisitraukė mane prie savęs. Jo rankos ledinės todėl krūptelėjau.

-Tu buvai lauke?-Tyliai paklausiau.

-Rūkiau.-Tyliai atsakė ir apsikabino mane.

-Mmmm.-Tik tiek te atsakiau.

-Labankt.-Pabučiavo į skruostą. Nusišypsojau.

-Tu esi geriausia, kas nutiko mano gyvenime.-Tyliai sušnabždėjau.

-Tu taip man, meile. Tu kaip saulė, be kurios gyventi negaliu.-Niall atsakė iš nugaros.

-Myliu tave.

-Myliu tave.