DESIRE 2 &3- Niall Horan✔ Fanfic

3.25

Trumpa

3.25

Pirmą kartą namuose vyravo tokia tyla. Sėdėjau užsidėjusi galvą ant kelių ir bergždžiai žiūrėjau per langą ir laukiau, kol kas nors praneš, kad jie grįš. Nujaučiu kažką blogo ir niekaip nesuprantu kodėl jie taip ilgai negrįžta. Galiausiai prie manęs priėjo Louis pasijungė televizorių matyt, išsklaidyti tai nejaukiai tylai. Jis perjungė kanalus ir man už akių užkliuvo balta audinė.

-Pagarsink.-Paliepiau ir rankos nejučia pradėjo drebėti. Kodėl man tai primena mamos audine?

-Avarija įvyko netoli Mitsburgo gatvės, sankryžoje. Juoda audinė su trimis žmonėmis iš paskos, atsitrenkė į baltą su dviem. Moterimi ir vyru. Juodoji audinė nuskrido tiesiai į sunkvežimį vežantį naftą. Vienas vyras išskrido iš mašinos. Moterys apdegė. Baltosios audinės keleiviai susidūrė su metaline tvora. Aplink daug kraujo. Nė vieno iš šių žmonių būklė neaiški. Mirties rizika viršija 80 procentų. Avarijos priežastys neaiškios.-Sustingau ir nustojau kvėpuoti, tada prasidėjo panika. Dabar žinojau, tai mama.

Negaliu prarasti tėvų. O kaip Maisie ir Rayn? Jie negali mirti nei vienas. Net Joe nelinkiu mirties.

Sugebėjau sulaikyti ašaras iki atvažiavimo.. O kai laukėme laukiamajame. Stebėjau kitus ir negalvojau pati. Mikala sėdėjo, o ją apsikabinęs buvo Harry. ji žiūrėjo į siena tyliai ir su šoku akyse, kuriose tvenkėsi ašaros.

Louis sėdėjo ant grindų. Nunarinęs galvą. Jo smakru ir veidu leidosi žemyn skausmas. Kitaip nemokėčiau apibūdinti tų skaidrių ašarų, pažvelgusi į jo veidą mačiau tokį didelį skausmą ir suprantu kodėl. Nes ten juk Maisie. Jo žmona, ji buvo nėščia. O dabar jo meilė gali mirti.

Močiutė atrodė visai be reakcijos. Ji net nesugebėjo suprasti, kad jos dukra gyva, o dabar kovoja dėl gyvybės dėl neaišku net ko. Aš jaučiausi panašiai, nenorėjau prarasti mamos vos ją radusi.

Zack sėdėjo prie manęs, o Lilė su Zayn tiesiai prieš mus. Lilė verkė, o Zayn žiūrėjo į jos ašaras ir bandė guosti ją kažką šnabždėdamas į ausį.

IR po visko mus supa begalinė tyla. Negaliu patikėti. Vis dar šoke. Kodėl visa tai turi nutikti būtent mums?

Atėjo naktis. Mane traukė link miego, bet nepasidaviau ir toliau stebėjau daktarus ir seseles bėgiojančius ir zujančius su įrankiais. Prakaitas varvėjo nuo jų veidų, o jie patys atrodė nervingi.

Pasukau galvą ir pažvelgiau į Zack kuris jau beveik miegojo. Arba jau miegojo. Jis pats to nesuvokdamas pasidėjo savo galvą man ant peties ir snaudė toliau. Atsidusau ir patogiau įsitaisiau.

Kodėl jie vis dar nesako kaip jie? Aš nekantrauju. Tikiuosi mamai ir tėčiui viskas gerai. Juk jie negali imti ir mirti? Neketinu prarasti nei mamos ką tik atrastos nei tėčio. Aš noriu, kad jie būtų kartu.

Su šniurkščiojau nosimi ir tik tada supratau, kad verkiu. Net nepastebėjau.

-Mea važiuok namo.-Netikėtai pasakė močiutę. Aš nustebau ir krūptelėjusi prižadinau Zack.

-Nejuokauk.-Pikčiau pasakiau.

-Vaikai važiuokit. Zack pasiimk mano mašiną. Visi žinom, kad jau turi teises. Miegokit Niall namuose, o ryt galėsit atvažiuoti.-Ji pradėjo aiškinti,bet aš to nenorėjau.

-Nejuokaukit, aš lieku!-Cyptelėjau, bet Zack pakėlė mane ir su jėga pradėjo tempti iš ten.

-Ne!-Cyptelėjau ir vėl su ašarom.-Nenoriu. Noriu pas mama! Paleiskit!- Kurį laiką verkiau, kol nusiraminau. Zack įsodino mane į mašiną ir be žodžių atsisėdo prie vairo, o aš stebėjau vaizdus pralekiančius priekyje.

-Juk žinai, kad gausi eiti rytoj į mokyklą?-Paklausė juodaplaukis.

-Žinau.-Numykiau ir pasirėmiau galvą į stiklą. Pati nepajutau kaip užmigau.

Sakyčiau nekenčiu mokyklos ar Džesikos, bet šiandien viskas buvo normaliai. Tik keli nemalonūs žodžiai pastūmimai ir - niekas iš jų man nerūpėjo. Visą laiką per kiekvieną pertrauką skambindavau ir klausdavau ar jie ką nors žino, bet niekas nieko nežinojo iki šiol.

O panika mano viduje tik stiprėjo.

Tiesiai po pamokų jau buvau ligoninėje, pradėjau bėgti pamačiusi daktarą stovintį prie visų.

-Kas vyksta?-Vyriškis pakėlė akis nuo lapo ir liūdnai šyptelėjo.

-Dia Horan.-Prabilo. Kodėl Horan? Tiesa, juk kai mama mirė jų santuoka buvo kaip ir anuliuota, o dabar kai jis gyva ji įsigalioja.-Būklė neaiški. Pilvo ertmė buvo pažeista, kaip ir keli gyvybiškai svarbūs organai. Dėl gyvybės neaišku. Tai turėtų parodyti kelios dienos. Dar laukiame tyrimų.-Jis atsiduso, aš atsisėdau ant kėdės ir ranka užsidengiau burną.'Būklė neaiški' Vis kartojosi galvoje. Po velnių kas kaltas dėl to? Kas taip pasielgė?!

-Niall Horan. Būklė neaiški. Jų būklės sunkiausios. Šiuo metu.-Jis atsiduso ir aš dar labiau susiraukiau. Ir mama, ir tėtis? Dieve kodėl?

-Joe Meys pažeidė stuburą ir turbūt niekada nebevaikščios. Rayn O'dberg jam pasisekė, kad iškrito per langą. Pradžioje buvo rizika, bet atrodo dabar viskas susitvarkė.-Jis atvertė kitą lapą.

-Ir dabar turėčiau jus nuvilti..nes..-Tas jausmas lyg skaitytum knygą ir kulminacija kyla, o tada staigia nusileidžia, bet vis dar išlieka įtempta kai seselių būrys pradeda lakstyti gydytojas atsiprašo ir nulekia paskui jas į vieną iš palatų.

Ir vėl tas kvailas laukimas man jau atsibodo. Kodėl niekas negali prieiti ir pasakyti viskas gerai? Kodėl niekas nesuranda avarijos kaltininko? Tai taip nervina tas laukimas ir kaltė. Jai ne aš mama nebūtų išvažiavus, o paskui ją ir kiti.

Tai aš kalta, kad sugalvojau tokį pasitikimo vakarėlį. Galėčiau apskritai būti protingesnė, arba neegzistuoti. Kodėl aš visada viską sugadinu?

Prisitraukiau kelius ant kėdės prie krūtinės ir paslėpiau veidą. Nenoriu išsiduoti, kad verkiu.