KLIPUKAS YRA SKIRTAS VIENAI MANO SKAITYTOJAI Augusta1D. Su gimtadieniu tave ir ši dalis skirta taip pat tau ! <3
HARRY
Pritūpiau prieš Louis ir stebėjau jo sunerimusį veidą.
- Nagi, Louis, sakyk kas blogai, - atsidusau. Tikrai nenorėjau, kad jis liūdėtų.
- Aš tau niekada nepasakojau apie savo ateitį, tiesa? - jo mėlynos akys pažvelgė į manąsias.
- Taip, neesi. Kas blogai ? - kiek suirzau, nes ji nieko man nepasakojo.
- Aš užaugau tik su tėvu, nes mano mama mirė mane gimdydama. Bet manęs tėvas niekada nemėgdavo, jis būdavo su manimi tik todėl kad teismas mano globą paskyrė jam. Jis mane mušė. bet žinoma jis mane išmokė būti šaltakrauju, naudotis šautuvu. Ir vieną dieną mes tiesiog nuėjome į sandėlį, kur jis atlikinėjo nešvarius darbus. Ir mano akyse jį nušovė. Jis mirė, nes pulso nebuvo. Daugiau jo nemačiau, nei kūno, nei karsto nieko. Man jau buvo 17 metų , todėl buvau įtrauktas į narkotikų verslą. Žudžiau žmones ir pardavinėjau narkotikus, bet tada atsiradai tu ir aš mečiau šitą mėšlą. Pamilau tave, - jis atsiduso ir susiraukė. Norėjau prasižioti, bet jis tęsė toliau. - Bet šiandien sulaukiau skambučio, ir per jį pasakė tik keturis žodžius . Sandėly, šiandien 21 valandą. Ir aš iš kart atpažinau jo balsą, ten tikrai buvo jis, mano tėvas, - sėdėjau apšalęs, tai painu.
- aš pasimetęs, bet žinau tik vieną. Šiandien vakare tu niekur neisi , - sukandau dantis.
- Garbanėle mano, aš privalau. Ir noriu paprašyti vieno dalyko, - atsidusau ir pakėliau akis į jį. Ignoravau jausmą krūtinėje, kai jis pavadino mane garbanėle ir dar jo.
- Kokio? - pažiūrėjau į jo pavargusias akis.
- Noriu, kad vyktum kartu. Mes nebūsime ten ilgai, aš tik pakalbėsiu su savo tėvu. Jei galiu jį taip vadinti.
- Gerai.. Bet darau tai tik dėl tavęs, - apkabinau jį, o jis savo galvą panardino mano kaklo įlinkyje.
''''
Visą dieną praleidome tiesiog apsikabinę ir žiūrėdami kažkokį baisiai neįdomų filmą, bet nieko nesakiau. Nes jis patiko Louis.
- Manau mums reikėtu jau eiti, - Louis atsiduso pažvelgęs į laikrodį. Jame rodė lygiai aštuonias.
- Ne, dar turime valandą.. - suurzgiau ir užguliau vaikiną.
- Harry, ką tu darai ? - Jis pažvelgė kiek sutrikęs.
- Dar nieko, - nusijuokiau ir pabučiavau jo šiltas lūpas. Žinoma jis iš karto atsakė į tai. Bučiavomės kelias minutes kol jis mane atstūmė. Susiraukiau.
- Harry rimtai, nenoriu vėluoti. Prašau, važiuojam - atsidusau, bet nulipau nuo jo ir apsirengęs ką padarė ir jis nuėjau į koridorių.
Apsimovę batus nuėjome į mano mašiną.
- Louis? - įsėdau ir atsisukau į jį.
- Ką?
- Ar mes, na tavo tėčiui sakysime kas mes? - stebėjau jo veidą kurį taip mėgau.
- Manau, kad taip, - jis nusišypsojo.
Visą kelią daugiau nieko nekalbėjome. Tiesiog laikėme vieno kito rankas. Atvažiavau į vietą kur jis nurodė ir pastačiau mašiną. Aplinka tikrai nebuvo jauki, nes tai tas rajonas kuriame buvo nesaugu.
Išlipęs iš mašinos priėjau prie Louis, ir mano ranka atsidūrė jo delne. Nusišypsojau jam ir sunėriau mūsų pirštus.
- Jis gali būti nemalonus, tad iš kart atsiprašau už jo elgesį , - linktelėjau jam, bet nieko neatsakiau. Įėjome į sandėlį kuriame tikrai nebuvo jauku. Viskas buvo tamsu ir purvina.
- Louis? - išgirdau Louis balsą ir išgirdęs kaip Louis sugriežia dantimis supratau, kad tai jo tėvas.
- Tobby , - Louis suurzgė.
- Na ir kodėl mes tokie pikti? - jis pašaipiai nusijuokė, jaučiausi kad stebėčiau kokį filmą kuriame susitinka du priešai.
- Tu turėtum būti miręs, mirei prieš mano akis, - Louis žvilgsnis buvo piktas.
- Na tik tu turėjai manyti, kad miriau
LOUIS
Žiūrėjau į Tobby ir nesupratau ką jis šneka, vis laikiau Harry ranką ir manau kad jam kiek ją skaudėjo. Nes aš ją vis spustelėdavau iš pykčio.
- Ką tu čia kalbi? - suurzgiau antrą kart.
- Na supranti, tiesiog versle su tavimi neturėjau ką veikti. Buvai per skystas tam, todėl visi suvaidinome mano mirtį. Bet pastebėjau versle tau sekėsi neblogai, kodėl iš jo dingai? - likau apšalęs. Jis suvaidino savo mirtį? Aš nieko čia nesuprantu.
- Nesvarbu kodėl dingau, bet manau mes jau eisime, - pažiūrėjau į Harry.
- O kas šis.. - jo žvilgsnis nukrypo į mūsų rankas ir pasigirdo skardus juokas. - Rimtai Louis? Užauginau gėjų ?
- Mes dingstam, - patempiau Harry už rankos ir mes pradėjome eiti link išėjimo.
- Palauk Louis, - sustojau ir atsisukau į jį.
- Ko? - susiraukiau.
- Noriu pasiūlyti grįžti į verslą, jei nori pasiimk ir savo tą.. vaikiną, - stebėjau jo veidą ir supratau, kad jis vėl norėjo nusijuokti. Pavarčiau akis.
- Ne, to ne bus ir mes jau einam, - Harry prasitarė ir mes išėjome iš patalpos.
Įlipę į mašiną susižvalgėme.
- Atsiprašau.. - atsidusau.
- Viskas gerai, bet net negalvok apie grįžimą į verslą. Aš tau to neleisiu, - pastebėjau kaip Harry suraukė antakius ir tai atrodė be galo sexualu.
- Gerai, - mes pradėjome važiuoti.
- Myliu tave, - išgirdęs šiuos žodžius sutrikau, bet nusišypsojau.
- AŠ tave taip pat, - suradęs jo ranką sunėriau mūsų pirštus.
'''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''''
NA ŠIEK TIEK ILGESNĖ DALIS NEI VISADA IR DAUGIAU VEIKSMO ! NESĄMONĖ TRUPUTĮ BET TIKIUOSI ŠI NESĄMONĖ JUMS PATIKS. MYLIU JUS ! <3
VOCÊ ESTÁ LENDO
Instagram anonymous //Larry//
RomanceKas dar nežinote, per instagram'ą galimą susirašinėti, šioje istorijoje kelios pirmos dalys bus beveik vien susirašinėjimai. Istorijoje bus nešvankių veiksmų ar žodžių. Kam nepatinka tokio tipo istorijos, nepatartina skaityti. :)