Šiandien rytoj ir amžinai

Part 12

5 diena

Pabudau anksti nes buvo sutarta jog su Aurelija apsilankysime sporto saleja anksti ryte kol dar nepradejo plusti vaikinu fanai.

-na pasiruosusi?-dziugiai paklausiau as.

-zinoma,-atsake su milziniska sypsena Aurelija,-eime!

Sporto sale buvo visiskai tuscia kas buvo nuostabu. Ji buvo lyg visa tik mums. Kai pradejome jauciausi lyg energingiausias zmogus pasaulije bet vos po poros pratimu jau buvau nuvarginta.

-o dievee,-nusivyle Aurelija

-kam mes cia atejom?-sarkastiskai paklausiau as.

-kodel tu klausi manes.

-ziurek....

As jai pasiuliai nueiti nusipirkti maisto ir tiesiog pasakyti vaikinams jog sportavome. Taip mes ir padareme nuejome I kitoje kelio puseje buvusia kavinuke. Uzsisakeme kavos ir iprasto pusryciu maisto.

-taigi jus pora su Harriu,-syptelejo ji.

-ne,-nusijuokiau,-kodel visi taip mano?

-nezinau jus daznai bunate kartu,-tese savo minti ji,-ir beja labai graziai kartu atrodote.

-na jau,-emiau juoktis,-jus su loui esate tobula pora.

-dekui,-vel sukikeno ji,-gaila bus ji palikti.

-oh suprantu. Bet tu ji pamatysi.

Taip mielai pasisnekuciavusios gryzome I viesbuti kur manes jau lauke Harris. Kas buvo labai maloni staikmena. Stengiausi apsirenkti patogiai bet graziai norejau jam itikti. Nors tai skamba kvailai tai buvo tikra tiesa. Po valndeles mes jau islekeme I musu pasivaiksiojima. As buvau laiminga ir nespejau fotografuoti isputingu vaizdu. Ten buvo taip grazu.

-atrodai tikrai suzaveta,-nustebo Harry.

-ir tikrai esu,-sukikenau,-tai buvo mano svajone.

-dziauguosi kad galiu ja ispildyti,-meiliai nusisypsojo jis.

-as dzauguosi kad sutikai ja ispildyti.

Pasivaikstinejimas buvo vienas tobuliausiu dalyku mano gyvenime. Londone buvo ruduo todel krintantys medziu lapai tuscios gatves ir vesus vejas buvo butent tai ko man reikejo. Jauciausi lyg pasiklydele radusi savo vieta gyvenime. Ir tik cia tik sia akimirka buciau sutikusi istarti tuos zodzius kuriu taip nemegau. Per amzius. Tik cia tik su juo sie zodziai igavo prasme. Tik cia supratau jog per amzius yra tai ko mes visi norime. Per amzius likti cia su savo mylimu zmogumi. Per amzius ji mileti ir buti mylimam. Per amzius but laimingai ir matyti ji laimiga. Sis zodis ta akimirka tapo toks grazus.

6 diena.

Sendien buvo laikas atsisveikinti. Man plysta sirdis. Buvo visiskai ne tai ka jauciu. Man neskaudejo. Mano sirdis jau buvo sudauzyt jau net nebebuvo kam skaudeti. As taip jos pasiilgsiu. Ji buvo tokia nuosirdi miela linksma ir tiesiog nuostabi drauge. Ji buvo butent tokia kokios visiems rekia ji buvo tikra. Tikra drauge. Drauge kuri su tavim ir bedoje ir laimeje. Kuri netik bedoje pades Ir padarys kad si beda neatsitiktu. Man buvo skaudu ja palikti cia, buvo labai skaudu. As sau kartojau prie jos neprisiristi. Bet atsitiko tas pats ko ir tikejausi prisirisau prie jos tai pat kaip ir prie vaikinu. Ir kaip man reikejo neprisiristi? Man regis as liudejau labiau uz loui gal netgi labiau uz pacia Aureija. Kai atvykome I oro uosta atejo sunkiausia dalis. Atsisveikinimas. Pasakyti zodi "ate" "iki" "dar susimatysim" buvo labiau negu skaudu tai buvo nepakeliama. As nekenciau su zodziu. Suos zodzius girdejau kai mano tevas isvyko I kara ir negryzo jis isejo pro tas durius pro kurias prizadejo sugrysti bet negryzo. Suos zodzius girdejau kai mire mano mylima mociute tai buvo jos paskutiniai zodziai. Suos zodzius girdejau netgi tame sau kai jie mane ismete ir suzlugde mano svajone. O dabar suos zodzius turiu istarti as. Savo geriausiai draugei.

-na ka,-priejo ir praskleide rankas ji,-susimatysime.

-ach,-nusisypsojau ir ja apsikabinau,-butinai!

As tuo abejojau bet nenorejau jos nuvilti. Jei bus sunkiau nei mums mes turime vienas kita o ji cia lieka viena. Kai pamacau kaip stipriai ji suspaude loui ir eme verkti. As mintyse verkiau su ja. Jis yra jos gyvenimo meile o ji is jos atimti yra tiesiog neteisinga.

Ir stai pasigirdo pranesimas apie musu lektuva. Jis isskrenda uz 25 minuciu. Todel Louis su skausmu akyse atsitrauke ir nuejo. Maciau asaras jo akyse maciau ta skausma. Harry ji apsikabino su viena ranka ir mes nuejome I lektuva.

Lektuve sedeti buvo visiskai lygiai skaudu. Matyti londono aukstus pastatus kysancius is debesu. Zinoti jog ji dabar ten o tu cia. As stengiausi apie tai negalvoti stengiausi to sau nepriminti bet negalejau to padaryti.

-na jau,-atsisuko I mane Nailas,-viskas gerai.

Jis tikriausiai pastebejo mano liudesi ir skausma. As nenorejau palikti nei Aurelijos nei galu gale londono as norejau ten pasilikti per amzius. Bet as buvau tiesiog is ten isplesta.

Nuo klojos:

Sveikute jau senokai nieko is taves negirdejau,

Ar viskas gerai?

Klojai

Taip viskas gerai,

Dabra skrendame I kalifornija 

As del to nesidziaugiau. man nepatinka siluma. Man nepatinka papludimiai. Man nepatinka jog ten tiek daug zmoniu, bet as teisiog nenorejau jos nuliudinti. Su siom mintim as uzmigau giliu miegu.

"tu tokia grazi,-istare harry,- noriu per amzius buti cia sale taves"

___________________________________________

Hey loves <3

pagaliau pasiekeme 500 perskaitymu :oooo nezinau kaip atisidekoti <3

niekada nesitikejau kad tiek galiu surinkti ^^

labai aciu uz pagyrimus kiekvienas jusu komentaras man labai svarbus <3

all the love xoxo