Part 25

79 9 0
                                    

1 diena

(namai)

Visa nakti teko praleisti ligonines palatoja. Nemiegojau nei minutes. Kloja buvo uzmigusi keletai valandu bet tik ne as. As atsisakiau miegoti as tiesiog stebejau mama ir meldziausi kad ji atsimerktu. Zinoma tai neiviko. Is pat ryto gavau pranisima nuo Harrio.

"sveika, kaip sekasi? Kaip tavo mama? Ar viskas gerai? Kaip jautiesi? As del taves labai jaudinuosi. All the love H."

"am sveikas. Nieko gero jai koma... man viskas gerai taciau Klojai kitas reikalas ji sudauzyta"

"ahh laikykis"

Jo rupestis susilde ir siek tiek ramino. Bet zinoma nepakankamai. Kloja pabudo ir buvo kaip niekada isigandusi.

-tai nebuvo sapnas,-paklause ji.

-noreciau,-nusivyliau,-kaip jautiesi?

-susiktai,-atsistojo ji,-kodel taip turejo atsitikti?

-likimas?-suabejojau as.

-tas likimas yra nesaziningas, visa tai yra nenormalu kas cia dedasi? Kodel jai turejo kazkas atsitikti, ji yra nuostabus zmogus,-girdejau pykti jos balse.

Po valandeles I musu palata izenge daktaras.

-sveikos merginos,-nusisypsojo jis,-kaip jauciates?

-pakolkas laikomes,-atsakiau svelnei,-kokie rezultatai?

-turiu jus nuvilti,-nutilo jis,-jos galvoje issiliejo kraujas.... Ji ilgai su mumis nebebus.

-ar nieko negalima padaryti?-isteriskai susuko Kloja.

-ne.

-kiek jei dar liko?-beviltiskai paklausiau.

-apie pora dienu.

Pora dienu. Sie zodziai mane nuzude. Fiziskai man viskas buvo gerai bet emociskai as buvau mirusi. Mano mama mirs. Mama yra artimiausias zmogus kuri mes turime ir ji uzges man pries akis. Mama yra musu artimiausia drauge kuri mums atiduotu viska as ja taip mylejau.

"ji mirs"

Parasiau pro asaras as Harriui. Nezinojau ka daugiau daryti.

"kokioje tu ligonineje?"

Palause Harry. As jam atsakiau nieko neklauzdama. Tesiog priejau ir stipriai apsikabinau Kloja ji mano jaunesnioji sesuo turejau ja rupintis.

-viskas bus gerai,-paglosciau jos nugara as.

-zinau,-verke ji.

Diena letai slinko I pabaiga. Minutes ejo lyg valandos. Musu mintis ir rimti issklaide tuksenimas I palatos duris. Pro jas isiverze jis. Tas pats nekaltas ir zavus mulkis. Viena jo ranka spaude puokste o kita balionus.

-sveika,-nusisypsojo jis,-maniau aplankysiu.

-ka tu cia darai,-svelnei trinktelejau jo krutine as.

-atejau padeti tau pereiti per si skausma,-ramiai atsake jis,-as sakiau jog tu man svarbi.

As uzmigau jo glebyje o Kloja liko budeti ji stebejo mama ir asarojo.

-viskas bus gerai,-isgrdau Harry raminanti ja,-tu stipri ir grazi su viskuo susitvarkysi.

-aciu,-susnibzdejo ji.

-jei noretum galetum prisedeti su mumis ture?-pasiule jis,-zinau skamba kvialai bet tuomet tau nereiketu cia likti vienai. Ir seip bus daug legviau tau apie tai pamirsti.

-seip ji dar gyva,-vel eme vergti ji,-negaliu salia jos kalbeti apie tai ka darysiu kai ji mirs, o jaigu ji viska girdi?

-as atsiprasu.

Valandos slinko letai ir skausmingai. Asaros bereiksmiai zodziai visa tai kas paliko vis gilesne zaizda.

2 diena

-ko tau nupirkti?-svelniai paklause Harry.

-as nenoriu valgyti,-tyliai atsakiau.

-nesvarbu ko tu nori,-atreze jis,-tu turi valgyti supranti?

Harris buvo teisus as turiu valgyti bet nenoriu. Jis mumis rupinosi partempe ivairaus mano megemo maisto ir po truputeli ji man dalijo.

-leja!-susuko jis,-baig elgtis kaip kudikis tau reikia pavalgyti.

Jis buvo toks rupestingas ir svelnus tai buvo miela. Bet man nebuvo svarbu man svarbu buvo mano mama kuri sia akimirka merdejo.

-manai ji greitai?-atsiduso Kloja.

-tikriasiai...-nutilau.

Palatoje spenge tyla. Gelsvai apsviesta senoviniu lempu. Harrio ranka svelniai glostinejo manaja. Jo tylus ritmingas kvepavimas mane migde. Kloja sedejo ant kedes salia musu. Jos akys buvo it stiklines be jokiu emociju. Pries tai maciau skausma asaras o dabar jos buvo tuscios. Ji tiesiog ziurejo I viena taska ir lyg lauke kada isgirs sirdies aparato pypima kuris parodis jog musu mamos gyvenimas baigesi cia. As to jau laukiau nebenorejau ziureti I ja tokia bejegai ir nekalta. Tai tik dar labiau skaudino. Bet zinoma tai neivyko mes tiesiog kantriai sedejome skausmingoje kambari pripildziusioje tyloje.

-kodel?-paklasau.

-nes gyvenimas yra neteisingas,-nusviro Harrio ranka,-supranti deivas pirma pasiima geriasusius zmones kaip ir mes sode pirma nuskiname graziausias gelytes.

Atejo naktis Kloja imigo atrodyda kaip niekada tuscia. As sedejau ant Harrio keliu ir tiesiog klausiausi tylos. Ir stai tyla praskrode pypimas viskas baigta jos sirdis atsisake toliau tikseti.

-daktare!-susuko Harris.

I palata ibego seseles ir kiti zmones eme strikineti aplinkui. Kloja juos visus stebejo isgascio pripildytomis akimis. As virpejau bet uzdraudziau sau asaroti Harris suspaude Kloja savo glbije. Jis zinojo jog as istversiu bet jai reikia pagalbos.

_____________________________________

heyyyy <33333 taigi prasidejo rugsejis kuo seip ar taip dzauguosi kadangi mano knygoje "Brookly" yra ryskus rudens jausmas kuri dievinu!!!! o dabar apie sia istorija ji vis greiciau aretja i  pabaiga kas mane gazdina kadangi sia knyga jau keliu apie puse metu todel prie to jau pripratau taigi zinoti jog ji bus baigta ko gero bus skaudu tacaiu ji visados bus cia kuo labai didzuojuosi <3333 labai aciu uz skaityma ir iki kitos dalies <333

all the love xoxo

Šiandien rytoj ir amžinaiWhere stories live. Discover now