Restart The Game II

7

-Taigi, kur dabar važiuojam?-paklausė Louis kai jau visi sėdėjom autobuse.
-Leicester'į,-atsakiau.
-O kaip tau sekės su draugai? Numanau, kad pirmą kartą jų nesusiradai,-nusijuokė Liam.
-Nepatikėsi, bet tu neteisus,-nusijuokė Niall sėdintis priešais mane.
-Ką?-sutriko.
-Kelly. Ji seselė,-atsakiau.
-Tu stebini,-sumurmėjo,-Taigi, Gabriella, papasakok apie save.
-Na, man dvidešimt metų ir aš iš Londono. Turiu du brolius Jay ir Adam. Anksčiau lankiau šokius penkis metus, o daugiau tai nežinau,-papasakojo. Kas keisčiausia, kad Liam žiūrėjo jai tiesiai į akis. Visą laiką. Reiks išsiaiškint kas čia vyksta.
-Gerai, šeip aš noriu miego tad labanakt, o Gabi, galiu vadint Gabi?-paklausiau Gabriellos.
-Žinoma,-atsakė.
-Taigi, Gabi. Savo lovą rasi arba tau kažkas ją parody....,-ir man net nespėjus pabaigt mane nutraukė.
-Aš parodysiu,-greit pasakė Liam. Jam rimtai kažkas yra.
-Nu, va. Jis parodys kur tau viską pasidėt ir t.t. Žodžiu, labanakt,-pamojavau visiems kurie sėdėjo ant sofos kaip ir jie man.
Atsigulus ištraukiau telefoną ir freit parašiau Beth.
L:"Manau Liam patinka Gabi!"
B:"Aš ir pastebėjau. Jis visą laiką ją stebėjo ir neatsitraukė nė per žingsnį."
L:"Planą galvoji tu ar aš?"
B:"Šį kart leisk pasireikšti man."
L:"Ok, ryt jau norėčiau sužinot."
B:"Bus padaryta ;D"

Išjungus telefoną pakišau jį po pagalve ir patogiai atsiguliau. Pradėjus galvot apie viską kas man nutiko užmigau.

^Rytas^
Atsikėliau nuo triukšmingų balsų sklindančių po autobusą. Tingiai išlipau iš gulto vis su galva nesitrenkdama į lubas. Nušokau kadangi maniškis antram aukšte. Lėtai visdar besitrindama akis, kad kažką pamatyčiau atšlepsėjau iki triukšmo ir veiksmo.
-Ar būtina taip anksti triukšmauti?-girgždančiu balsu paklausiau.
-Jau po vienuolikos tad jau gali keltis. Mes jau tuoj atvažiuosim, nes naktį buvom sustoję,-atkirto Beth.
-Dar tik vienuolika? Perdaug anksti. Aš ant jūsų supyksiu žiauriai. Jūs visi virstat Louis,-pasibaisėjau.
-Kodėl? Ką aš praleidus?-paklausė Gabi.
-Labai daug,-sumurmėjau.
-Louis neištęsėjo labai svarbaus pažado, o Harry ištęsėjo. Nu bentjau kol kas, tad dabar Luanna žiauriai pyksta ant jo,-paaiškino Beth.
-Niekada nesuprasiu jos,-sumurmėjo Louis.
-Nieko dar turi laiko iki tada kai tave atleisiu arba mirsi arba nebekoncertuosi,-atsakiau jam.
-Gana,-įsikišo Harry,-Eik susiruošt. Mes tiką įvažiavom į miestą ir mes ruošiamės eit pasižvalgyt ar apsipirkt.
-Aš irgi jūsų nesuprantu, kodėl mes negalim nieko neveikt?-suburbėjau ir apsisukau,-Net nebandykit atdakyt, nes atleisiu!-tariau iškėlus pirštą eidama tolyn. Pasiėmus tūbus ir visas priemones nuėjau į tokį kaip toleto kambarį. Jis buvo labai mažas ir vis sutilpau patogiai atsistot, bet man pavyko. Išsivaliau dantis, išsišukauvau plaukus, truputį pasidažiau ir apsirengiau. Ir kai sakau truputį tai ir turiu omeny. Viską pabaigus išėjau ir pamačiau, kad visi kiti vis dar tose pačiose vietose žiūri televizorių,-Kur mus išleis?-paklausiau atsisėsdama šalia jų.
-Paprašiau, kad mus paleistų prie prekybos centro,-atsakė laiminga Beth.
-Ir jūs su tuo sutinkat?-liūdnai pažiūrėjau į vaikinus.
-Aš neturiu pasirinkimo,-pečiais patrūkčiojo Harry ir Beth jam nestipriai trenkė per ranką.
-Man reikia prasiblaškyti,-atsakė Liam, o Louis jam pritaremai linktelėjo.
-O aš, kad prie chebros,-atsakė Niall.
-Galiu neit?-suzyziau.
-Ne, negali. Tau reikia naujų rūbų bei priemonių, nes kiek mačiau taviškės senokos,-tarė Beth.
-Tu knisai po mano daiktus?-susiraukiau.
-Ne, tu tiesiog labai netvarkinga ir jie visur,-pavartė akis. Aš tik sunkiai atsidusau.
-Am..Aš neturiu pinigų,-improvizavau.
-O aš kaip durna patikėjau,-suprunkštė.
-Rimtai, nuo šių koncertų pinigai atiteko muzikantams ir daininnkams. Dabar neturiu iš ko mokėt,-bandžiau teisintis kiek galėjau.
-Pirma - tu uždirbi milijonus iš savo viešbučių,-spragtelėjo pirštais,-Antra - kiek esi uždirbus tau užtektų pragyvent mažiausiai metus nedirbant. Trečia - mes turim garsiausius pasaulyje dainininkus kurie gali už mus sumokėt.
-Aš tiesiog nenoriu eit,-pilnai atsiguliau ant laisvos vietos,-Be to, beturim sargybinių, o žmonių kurie norės su jais nusifotkint bus belenkiek.
-Viskas bus gerai, dažniausiai visus išveja iš parduotuvės kai mes ateinam,-įsiterpė Liam.
-Tu nepadedi,-susiraukiau.
-Tik sakau tiesą,-pasiteisino.
-Niall, tu už mane ar už Beth?-paklausiau, nes man reikėjo, kad kažkas būtų mano pusėj.
-Am...Nežinau, gal ir už tave,-bemąstydamas pasakė.
-Ha!-sukrykštavau.
-Jo, o visi kiti šeši už tad, ha!-atkirto Beth.
-Ou nagi,-paprašiau.
-Lu, viena kart nuėjus nebus blogiau. Pasižmonėsi, apsipirksi, oabendrausi, nes ir su tavim turbūt norės nusifotografuot,-bandė įkalbėt dabar ir Gabi.
-Gerai, pasiduodų,-iškėliau rankas,-Bet jei kažkam kitam nepatiks ar kas nutiks manęs nekiškit ir nepykit, bet aš pasakysiu:"Taip ir sakiau.".
-Sutarta,-pamerjė man akį. Vairuotojas sustojo truputį toliau nuo prekybks centro, kad mūsų iškart nepamatytų. Per sniegą žingsniavom jau nebe aštuoniese, nes prisidėjo Jake su Josh. Matt kažkur kitur. Įžengėm vidun ir mus iškart pamatė, o jaunos merginos pradėjo lękt prie mūsų dainorėlių.
-Bėgam,-pasakiau tik musiškiams ir mes taip ir padarėm. Įbėgom į kažkokią parduotuvę kur kaip ir sakė, daugiau nieko nebeįleido.

^Koncerto pabaiga^
Pagrojus didžiąją dalį koncerto buvau belenkaip pavargus. Prakaitas varvėjo man nuo kaktos ir mums dar liko dvi dainos. Vaikinai nusprendė pakalbėti su fanais ar kažkas tokio, o aš pasinaudojus proga pasigriebiau buteliuką vandens ir atsisėdau ant žemės kol gitara visdar kabėjo man ant kaklo.
-O, Luanna, ateik, tark žodį kokį,-pakvitė mane Harry. Sunkiai nusikabinau gitarą ir nusileidus priėjau prie jo,-Atrodai pavargus,-tarė.
-Tai daug sunkiau nei atrodo,-tariau ir visi pradėjo juoktis,-Rimtai, aš belenkaip pavargau.
-Ką dar pasakysi?-pakėlė antakį.
-Am...Ačiū, kad atėjot į šį koncertą. Prašau komentuokit jiems, kad manęs nebeimtų į prekybos centrą. Per twitter'į ar kur tik norit. Tai kančia,-pasakiau priversdama juos juoktis dar labiau. Galiausiai pasiėmiau jo mikrofoną jam į rankas,-Ir kaip gi jūs išeisit nepaklausę kaip dainuoju aš?-nusijuokiau ir pradėjau bėgt bei dainuot vieną iš jų dainų. Aišku šie pradėjo mane gaudyt ir galiausiai pargriovė ir užgulė,-Buvo verta,-išstenėjau pasakyt kol jie mane spaudė. Galiausiai nustojom durniuot ir pabaigėm koncertą iki galo.
Susiruošus važiuot sulaukėm skambučio iš vairuotojo, kad jis truputį vėluos, nes užstrigo kamštyje. Atsisėdom ant sceno kas kur ir darėm nesamones.
-Pamiršau jums pasakyt,-pradėjau ir visi pažiūrėjo į mane,-Šiandien liekam mano viešbuty, o nuo ryt jūs laisvi dviem savaitėms iki sausio 5 dienos. Grįžkit namo atšvęst Kalėdas ir t.t.
-Ačiū!-suriko visi, o aš tik nusijuokiau.
-O pala,-pradėjo Beth,-Su kuo švęsi tu? Negali Kalėdų praleist viena.
-Rimtai, važiuok su kuo nors iš mūsų,-pasiūlė Harry.
-Nereikai, ačiū, bet man viskas gerai,-padėkojau.
-Nes ji jų viena nešvęs,-tarė iš niekur nieko atsiradusi mergina prie scenos. Visi atsisuko į ją.
-Kas tu?-sutriko Liam.
-Ji Ellen, mano pusseserė,-atsakiau nubėgdama prie jos ir stipriai apkabindama,-Nemačiau tavęs taip ilgai,-sušnybždėjau jai į ausį, o ši tik palinksėjo, bet Josh pertraukė visus.
-Šaunu, dar viena Perez!

NUOMONIŲ!!! RIMTAI!