Restart The Game II

10

^Kitos dienos rytas^
Kažkas miegantis šalia manęs besiversdamas užmetė savo koją ant manęs. Bandžiau nereguot, bet dabar tas kažkas pradėjo knarkt.
-Nuuu,-suzyziau ir pradėjau muistytis. Kažkas pradėjo juoktis, bet ne žmogus kuris gulėjo ant manęs,-Nuimkit jį, kvailiai!
-Nemanau, dar pagulėk,-sukikeno Josh.
-Aš tave nužudysiu!-suurzgiau ir vėl pradėjau muistytis, bet jis buvo per sunkus. Nu, ir aš jau metus nesportavau.
-Negi jėgų pritrūko?-nusišaipė.
-Aš jau daugiau nei metus nesportavau,-sucypiau kai tas vaikinas užsivertė ant manęs.
-Taigi tu čia buvai sportiškiausia,-nenustojo šaipytis.
-Josh!-surėkiau, bet šis tik juokėsi,-Kas nors?!
-Kas čia vyksta?-atėjo užkimęs Niall.
-Padėk,-sušnybždėdama surėkiau.
-Josh, kodėl tu čia tiesiog stovi?-paklausė.
-Koks skirtumas, tiesiog padėk man!-sušnypščiau.
-Na matai, šis vaizdas kelia man pasitenkinimą,-pasakė patrūkčiojęs pečiais ir užsikabindamas už durų staktos.
-Gal jūs norit susitaikyt?-paklausė mane išlaisvindamas.
-Mes ir nebuvom susipykę. Jis tiesiog mane užknisa ir erzina,-atsakiau išsitiesdama atsistojus nuo lovos.
-Sutinku. Ji tiesiog užknisa,-palinksėjo.
-Ir moka tau atlyginimą,-priminiau.
-Taip taip,-sumurmėjo ir išėjo iš kambario, o mes paskui jį.
-Suraskit ir pakelkit kitus. Mums į lėktuvą reiks susiruošt. Jūsų gi tas pats ane?-susakiau.
-Jo. Gerai, einam ieškot,-tarė Niall pasikviesdamas Josh. Atsisėdau ant laiptų ir ištraukiau savo telefoną iš galinės džinsų kišenės. 9:26. Dar trys valandos iki lėktuvo. Greit suieškojau kai ko numerį. Bus smagu...

Niall pov.
Jau suradę likusius leidomės laiptais kur pamatėm sėdinčią Luanna. Visi nutilo lyg žinodami, kad bandysim ją išgąsdint. Bet viskas buvo nutraukta kai supratom, jog ši kalba telefonu.
-Labas, labas,-pasisveikino,-Seniai matėmės. Žinau, žinau, man labai gaila, bet viskas išsispręs. Taip. Papasakosiu kai susitiksim, nes debilai klausosi mano pokalbio,-atsisuko į mus, piktai pažiūrėjo ir vėl užsisuko,-Taigi, kiek girdėjau tu Newyork'e. Todėl tu turi pusantros valandos susikraut daiktus ir atvažiuot į oro uostą. Ne, bilietą tau turiu. Neatsikalbinėk ir greitai tik. Oi, bus labai smagu. Turas, vakarėliai, mano viešbučiai, fanai. Taip, kurgi ne,-nusijuokė kol mes susidomėję klausėmės,-Nebijok, sumokėsiu aš. Rimtai, viskas tobula. Pamatysi. Tai žinoma, kad padėsiu. Net negalvok apie tai. Po trijų valandų lėktuvas, tai lengvai spėsi. Jo, mes dar kur pavalgyt nueisim ir viskas. Gerai, susitiksim. Pažadu, pamatysi. Supras supras,-palinkčiojo galva,-Gerai, iki. Paskambink kai jau būsi vietoj,-pabaigė pokalbį, įsidėjo telefoną į savo kelnių kišenę ir atsisuko į mus su tokia šypsena. Nu, net nežinau kaip apsakyt. Pasitenkinimo, kerštingo, laimės ir dar kažko. Sakau, nesuprantama.
-Su kuo kalbėjai?-paklausė Liam.
-Su niekuo,-sukikeno sau.
-Luanna, kas čia vyksta? Su kuo susitiksi oro uoste? Kas su mumis važiuos?-dabar jau ir Louis parūpo.
-Nesirūpink, Louis, juk nėra taip, kad būtum mano nemėgstamiausias barys grupėje,-netikrai mielai jam nusišypsojo.
-Lu, kas bus su mumis ture?-paklausė Jake. Ji jam pirštu parodė prieit prie jos. Šis taip ir padarė ir ji jam kažką sušnybždėjo į ausį. Jo reakcija atrodė neįtikėtinai. Akys išsipūtė, lūpos suformavo O raidę, bet galiausiai pavirto pašaipia šypsena. Šis vėl atsistojo prie mūsų palikdamas ją stovėt ir pašnybždėdamas kažką Beth. Aišku jos reakcija buvo tokia pati.
-Man tai nepatinka,-sumurmėjo Josh.
-Tu man nepatinki,-atsakė Luannau.
-Mano atsakymą žinai,-atsikirto.
-Gerai, gana!-suriko Gabi,-Pirma - einam pavalgyt. Antra - ten apie viską pakalbėsim,-visi sutiko ir mes išėjom laukan. Spėkit kur mes nuėjom valgyt. Tai aišku, kad į Nando's. Visi užsisakė savo maistą, bei susimokėjo. Žinoma, kad Luannai teko sumokėt už Len, bet neesmė.
-Dabar gal nori papasakot su kuo kalbėjai?-paklausė Liam atsisėsdamas prie Gabi.
-Nop,-atsakė Luanna ir Beth su Jake suprunkštė.
-Kodėl jie gali sužinot, o mes ne?-paklausė Josh.
-Šitas sakinys man primena senus laikus,-atsiduso.
-Ką?-paklausė Len.
-Aiii,-užtęsė Louis,-Tada po treniruotės ane? Kai sulaužei Josh nosį?
-Jop, tada dar maniau, kad tu fainiausias iš jūsų trijų,-parodė pirštu į Josh, Louis ir mane,-Kokia aš kvaila,-nusijuokė iš savęs.
-Ar gali man atleist pagaliau? Kas buvo tas buvo,-suburbėjo.
-Klausyk, aš ant tavęs pykstu ir turbūt pyksiu visą likusį gyvenimą nebent padarysi vieną dalyką,-atsakė.
-Kokį? Padarysiu viską,-maldavo,-Jau nebepakęsiu tavo nepykantos.
-Aš tau nesakysiu,-sukryžiavo rankas,-Turi pats išsiaiškint.
-O dieve,-atsiduso ir galva padėjo ant stalo iš nevilties.
-Ir tik tada tau atleisiu. Tik tada,-pareiškė.
-Sėkmės tau,-tarė Liam paplekšnodamas Louis per petį.
-Gyvenimas labai sunkus,-sumurmėjo.
-Dar ir kaip,-nusijuokiau ir pradėjau valgyt savo maistą.
-Kiek suprantu, kad tu mums nepasakysi su kuo kalbėjai,-tarė Harry.
-Nea,-atsakė išsišiepus.
-Kodėl ne?-paklausiau.
-Nes tai ne jūsų reikalas. Tas žmogus važiuos su manim, o ne su jumis,-atsakė.
-Mūsų ture taigi ir su mumis,-pridūrė Liam.
-Aš už tūrą atsakinga ir jei kas nepatinka aš užsakysiu dar vieną autobusą būtent man,-nusivaipė ši,-Tiksliau Len užsakys.
-Modėl Len?-sutriko Harry.
-Nes ji mano pagalbininkė, nes aš labai tingiu viską čia jums užsakynėt kartais, o jai reikia darbo, taigi...Ji užsakinės,-paaiškino.
-Tai tiesa,-ši patvirtino.
-Jūs tik su šitom savo kuprinėm ane?-paklausiau ir visi palinksėjo,-Greit iškviesiu taksi ir važiuosim jau. Vistiek pakankamai daug laiko pavažiuot nuo čia iki oro uosto. Ši išsitraukė telefoną, bei paskambino pakviesti taksi. Visi laukė keistoje tyloje.
-Gal kas žino kas per dalykas dėl kurio ji atleistų?-paklausė Louis neiškentęs. Visi papurtė galvas,-Beth? Jake?
-Šį kart tikrai nenutuokiu,-nusistebėjo Beth.
-Aš ir,-pritarė Jake,-Ji niekada apie gai neužsiminė, kad išvis planuoja tau atleist.
-Rimtai?-paklausiau.
-Būtent,-palinksėjo,-Šitas grynai jos sugalvotas. Jos vienos paslaptis. Ir turbūt nei vienas iš mūsų nesužinos nebent tai įvygdysi,-tarė užjaučiančiai nusišypsodamas.
-Kaip man žinot?-susiimė už galvos rankomis,-Nenoriu, kad žmogus su kuriuo esu užstrigęs manęs nekęstų viską gyvenimą.
Galiausiai visi atvažiavom į oro uostą, bet visi negalėjo nustygti vietoj. Visiems buvo įdomu kas tas paslaptingasis žmogus. Eidami bandėm pamatyti ką nors pro žurnalistus, bet tai buvo beveik neįmanoma. Jų buvo perdaug. Jau matau kiek straipsnių bus prirašytą apie One Direction ir jų vadybininkę keliaujant net per atostogas. Visi ėjom grupelėj, bet Luanna greit kažką pamačius stipriai išstūmdė žurnalistus ir nubėgo apkabint kažkokią merginą. Jos pradėjo linguot, bet neivienas iš mūsų negalėjo įžiūrėt jos veido. Kai jos atleido viena kitą viskas pasimatė.
-Ką?!-visi mes surikom, o Beth pasileido bėgt prie jų.

Žinau, kad čia kažkokia nesamonė, bet neesmė.
Vistiek, NUOMONIŲ!!!