-Ooo,-prisidėjo Liam su Louis prie Harry.
-Nebandot,-suurzgiau,-Atsiminkit, kad jų buvo penkios,-pagrasinau.
-Gerai gerai. Tylim,-pasidavė Harry iškart.
-Kokios dar pranašystės?-paklausė Beth sėdėdama šalia Harry.
-Jokios,-iškart atsakė.
-Nesupratau?-susiraukė.
-Jų negali niekas sužinot,-prisidėji Louis,-Tokia buvo priesaika.
-Kokia dar priesaika?-sutriko El ir visi atsisuko į mane, kad paaiškinčiau būtent aš. Atsidusau ir atsisėdau ant sofos.
-Kai mes pabaigėm dvyliktą klasę ir pabaigėm oficialų mokyklos tą šventimą mes nusprendėm penkiese pašvęst pas Harry, nes jo tėvų nebuvo,-pradėjau,-Mes jau buvom truputį apgirtę todėl aš pasakiau tokią kaip ir savo gyvenimo pranašystę. Paskui mane pasakė Harry, Louis, Liam ir Zayn. Prisiekėm apie jas niekas nesakyt ar prasitart nebent jos įsipildys,-pabaigiau istoriją.
-Jūs buvot keisti dvyliktokai,-pasakė Gabi.
-Mes buvom apgirtę, bet negaliu nesakyt, kad nebuvom,-atsakiau.
-Jūs visdar keisti,-pritarė Beth.
-Na ačiū,-sarkastiškai padėkojo Harry.
-Nereik įsižeist. Tai tiesiog gyvenimas,-nusijuokė.
-Luanna veda jus blogu keliu,-pasakė šis.
-Visai ne,-apsigynė,-Ji mano idealas.
-Ne, ne ne ne ne,-greit pasakė papurtydamas galvą,-Man nereikia dar vienos Luannos,-dabar ir Louis prisidėjo.
-Jūs debilai,-nusijuokė merginos.
-Nežinau kaip jūs, beg aš einu krautis,-sukukenau ir atsistojau iš savo vietos.Luanna pov.
^Rytas^
-Len! Tu turėjai jau būt susiruošus!-surikau jai ir pradėjau lipt laiptais į viršų vėl.
-Aš ir esu! Duok man minutę!-atrėkė.
-Aš įeinu pas tave ir jeigu čia bus Josh-jis praras dar vieną gyvybę!-garsiai pasakiau ir staigiai atidariau duris. Len stovėjo prie lagamino netikrai išsišiepus.
-Kažko reikėjo?-maloniai paklausė.
-Kur jis?-iškart paklausiau.
-Kas?-nervingai nusijuokė.
-Kur Josh?-pavarčiau akis.
-Tai turbūt namie,-nusijuokė.
-Arne?-pakėliau antakį, o ši greit palinksėjo,-Tai gerai,-pasakiau ir ši atsiduso iš palengvėjimo,-Tada pabaik krautis, o aš tavęs palauksiu. Galėsim važiuot,-išdėsčiau ir ši įsitempė, bet palinksėjo. Aš aišku iš visų jėgų šokau ant jos lovos kur akivaizdžiai gulėjo Josh.
-Aš tuoj baigsiu,-šyptelėjo or įbėgo į savo vonios kambarį.
-Gerai gerai, neskubėk,-sukikenau ir pradėjau šokinėt ant minkštos lovos. Puikiai jaučiau kaip nusileidžiu ant Josh nugaros kai čiužinys įlinksta.
-Ką tu darai?-išsigando.
-Šokinėju ir laukiu tavęs,-paprastai pasakiau nesustodama.
-Am, gal nori sustot?-baimimgai paklausė.
-Ne, o ką? Ar yra kažkas ką slėpi?-pažiūrėjau jai tiesiai į akis.
-Ne, ne,-pakratė galvą,-Na, aš jau baigiau.
-Tai gerai, dar palaukiam. Autobusai atvažiuos už penkių minučių. Leisk man atsidžiaugt paskutinėm minutėm savo namuose,-nusijuokiau.
-Ir ir, tu čia šokinėsi iki tada kai atvažiuos autobusai?-persigandus paklausė.
-Jo, visi jau turės laukti lauke taigi, kur skubėt?-prunkštelėjau. Jaučiau pirmai kai Josh bandė pasijudint į šonus, bet dabar jis jau nejudėjo, kas reiškė, kad prisikentėjo,-Nu gerai. Aš varau į lauką. Ten visi jau turi būt,-pasakiau ir išbėgau iš ten. Sėkmės Josh lipant pro langą. Nubėgau laptais ir pagriebus savo daiktus išlėkiau pro duris kur jau sėdėjo chebra. Įskaitant net ir Josh, tik jam plaukuose yra keli lapeliai ir jis atrodo lyg būtų sumuštas-Sveiki!-surikau ir atsisėdau šalia Niall į jį atsiremdama, o šis mane apkabino aplink liemenį,-Kaip sekasi, Josh?-paklausiau vaikino.
-Visai nieko,-girgždančiu balsu vos išsakė.
-Kiek dar gyvybių liko?-paklausiau, o kiti bandė susilaikyt nuo juoko.
-Septynios,-išstenėjo pasikasydamas šoną.
-Nuostabu, o tu esi?-atsisukau į nepažįstamą vaikiną.
-Edward Tompson,-prisistatė.
-Kiek metu?-toliau klausinėjau.
-23 suėjo lapkriti,-atsakė kaip kokioj kariuomenėje.
-Puiku, va ir autobusai,-suplojau ir visi atsistojo, išskyrus Josh kuriam padėjo Len,-Nagi, žmonės, lipam! Skubam!-sušukau. Visi sulipo ir aišku, kad Len sulipo su muzikantais. Autobusai buvo tokie patys, tad visi pasidėjo daiktus į tas pačias vietas kaip ir anksčiau. Galiausiai visi vėl susėdom ant sofos.
-Ir vėl mes čia,-nusijuokė Harry.
-Žinot, aš pasimečiau kiek jums visiems metų?-paklausiau nusijuokdama.
-Man suėjo 24 dar šį mėnesį jei neatsimeni,-suprunkštė Harry.
-Man bus 24 balandį,-atsakė Beth.
-Man bus 23 irgi balandį,-pasakė El.
-Man 24,-paprastai tarė Louis.
-Bus 24 rugpjūti,-pridėjo Liam.
-Suėjo 21,-Gabi.
-Bus 24 rugsėji,-paskutinis pasakė Niall.
-Aišku,-atsakiau ir atsirėmiau į jį.
-O tau?-pasiteiravo El.
-Nevaidink lyg nežinotum,-suprunščiau.
-Gerai,-iškėlė rankas pasiduodama,-Puikiai žinau, kad tau 5.
-Ei,-susiraukiau, bet nusišypsojau,-Aš pati kiečiausia penkiametė pasaulyje.
-Aš nepagaunu,-dabar ši susiraukė,-Bandau ką nors pasakyt, kad nors kiek įsižeistų ar ką, bet neee. Ji dar laimingesnė pasidaro,-pasiskundė ir visi pradėjo juoktis.
-Matai, įžeist žmogų reik turėt talentą. O talentinga aš čia viena,-sukikenau.
-Ir va, tas talentas pasirodo,-taria nepatenkinta Beth.
-Nagi! Pralinksmėkit! Mes ir vėl visi kartu keliausim aplink pasaulį!-surikau atsistodama.SVEIKINU JUS SU 2017!!!
Ir save su gimtadieniu. Taip taip. Panaudojau jį Luannai. Nesmerkit...
Tikiuosi linksmai atšvęsit.....
Nepagailėkit nuomonių gimtadienio proga😉😚😎
YOU ARE READING
Restart The Game II
Fanfiction-One Direction? Kas per kvailys galėjo sugalvot tokį pavadinimą?-juokėsi mergina už durų. -Ar tai?-pradėjo Harry. -Ne,-išpūtė akis Louis. -Juk tai neįmanoma,-papurtė galvą Liam. -Ji čia. Ji grįžo,-mano akys suspindėjo. ************* Kad ir kiek laik...