Restart The Game II

30

Kad ir kaip dabar buvo smagu mes išgirdom juoką už durų. Ir kaip jie klausinėja pas ką raktas be mūsų.
-Greit renkis,-pasakiau ir pati apsirengdama ir jau girdėjos kaip rakinas durys,-Pagausi planą.
-Kokį dar planą?!-sušnybždėdamas suriko. Neatsakiau ir pribėgus prie daiktų į virtuvę atsisėdau ant žemės ir pradėjau stūmt patį sunkiausią.
-Nagi!-surikau stenėdama ir bandydama pastūmt,-Niall! Uhhh!-visaip stūmiau. Visi įėjo į vidų, bet vaidinau, kad jų negirdžiu,-Niall! Aš nebegaliu!-surikau visdar vos vos judindama dėžę link virtuvės.
-O dieve!-pradėjo visi juoktis padėdami maisto maišus ant žemės, o Niall vaidino, kad tiesiog stebi ir kikena iš manęs.
-Nesijuokit!-surikau ir pasidaviau sukrisdama ant žemės.
-Vajėj,-Beth suvaidino, kad nusivalė juoko ašarą.
-Galvojau, kad čia vyksta visai kas kitas,-juokėsi Harry.
-Manau mes visi taip manėm,-nusijuokė Liam.
-Jūs ištvirkėliai,-atkirtau atsistodama,-Sėkmės nešantis daiktus. Ten visi jūsų, Beth,-parodžiau į tolimesnę krūvą,-Neškitės į savo kambarį kur išsirinkot. Ten jūsų, Liam. Len krūva. Tavo, Jake. El, ta taviškė ir ana mūsų. Darykit kaip norit. Vaikinai galit po vieną kambarį sunešt sunkesnius ir merginos lengvus arba kiekvienas už save. Darykit kaip norit. Man vienodai.

Prasidėjo sunkus darbas. Vaikinai pradėjo nešioti visus daiktus į kambarius, o merginos sudėliojo dėžes į reikiamas vietas pirmam aukšte, kadangi porų kambariai antram ir trečiam. Daug darbo. Visas pirmas aukštas buvo užpildytas dėžėm. Dar dviejų sofų vietose buvo tiesiog didelės dėžės, nes nieks nenori pakuot. Stalas dėžėje taip pat. Niekas dar nebuvo išpakuota. Tik sudėliota į vietas kur turėtų būti. Pabaigę nešioti atsisėdom kas ant tos likusios sofos, kas ant dėžių ir sudėliojom turimus užkandžius, bei gėrimus ant dar vienos dėžės.
-Kaip senai taip visi buvom susėdę ratu visi kartu,-užsisvajojus tarė Beth.
-Be jokių televizorių, telefonų,-pridėjo Gabi.
-Tai ką veikiam?-paklausiau atsisukdama kolos butelį ir atsigerdama iš jo.
-Galim pažaist seną gerą žaidimą tiesa drąsa,-pasiūlė Len.
-Man tinka,-visi sutiko.
-Tik leiskit į tuoletą nueit,-pasakė El ir išbėgo. Visi pradėjo kalbėt grupelėm ar porom.
-Sugebėjom jus palikt dešimčiai minučių, Luanna. Dešimt minučių ir iškart?-juokėsi Hake pasilenkęs prie manęs ir kairės.
-Apie ką tu čia?-pavaidinau.
-Luanna, aš nesu durnas. Žinau ką jūs ištikrųjų darėt su Niall,-suprunkštė.
-Ką?-visdar nepasidaviau.
-Na jūs tikrai nestūmdėt baldų,-sukikeno parodydama ženklus pirštais. Suprantat kokius.
-Eik šikt, Jake. Tu nieko nematei, tu nieko nežinai,-atkirtau prisiglausdama prie jo ir nusijuokdama.
-Uoj, Luanna. Perdaug gerai tave pažįstu,-nusijuokė suveldamas man plaukus.
-Aš ir tave puikiai pažįstu. Jau žinau klausimą tau. Lauk,-išsišiepiau ir atsisėdau normaliai kai El grįžo ir visi turėjo po kokią stiklinę su gėrimais ir neturiu omeny kolos. Ji skirta maišymui.
-Gerai, kadangi aš pasiūliau žaist, tai aš ir pradėsiu,-tarė Len,-Josh, tiesa drąsa?
-Ar aš vienas manau, kad mes šitam žaidimui perseni?-jis paklausė.
-Visai ne,-ši atsakė.
-Tau sakyt. Tau devyniolika,-pavartė akis.
-O tai dvidešimt du. Nenori apmąstyt jūsų draugystės?-pakėliau antakį.
-Rimtai?-į mane atsisuko Gabi.
-Gerai, gana!-suriko Beth,-Žaidžiam! Mes dar ne tokie seni. Žaisim šitą žaidimą iki gyvenimo galo.
-Nu gerai. Tiesa,-pasakė Josh.
-Josh, kaip tave verčia jaustis tai, kad susitikinėji su Perez?-paklausė.
-Na ištikrųjų,-jis iškvėpė ir atrodo, kad jis sakys jog džiaugėsi dėl to. Juk taip negali būt arne?-Tai mane žudo iš vidaus. Kiekvieną kartą apie tai pamąsčius man plyšta širdis ir smegenis sako:"Ką tu darai? Bėk kuo toliau nuo jų." Tačiau aš kenčių dėl tavęs Len. Tik dėl tavęs,-dramatizavo.
-Tik nereikia,-suprunkščiau.
-Reikia. Aš net neperdedu,-vaidino,-Beth, tiesa drąsa?
-Tiesa,-atsakė.
-Su jumis neįdomu,-atsidusau, o ši man tik iškišo liežuvį.
-Kada jūsų vestuvės?-išsišiepęs paklausė. Beth su Harry susižvalgė ir atsiduso.
-Na tai kaip ir buvo staigmena,-pradėjo,-Žinot kai yra tie apdovanojimai rūgpjūtį? Prieš Liam gimtadienį?
-Nu,-palinksėjom.
-Tai dvi savaites prieš juos,-tarė pažiūrėdama sau į kojas.
-Wooho!-visi suriko.
-Pagaliau!-surėkiau.
-Wow wow ramiau,-nusijuokė Harry.
-Gerai, varom toliau,-suplojo blondinė,-Louis,-kreipėsi,-Tiesa drąsa?
-Tiesa,-ir aš atsidusau, nes jie taip neįdomiai žaidžia.
-Kodėl išsiskyrei su El?-paklausė ir šjs atsiduso.
-Nenoriu apie tai kalbėt,-suburbėjo.
-Nagi! Tai akivaizdu! Jis tiesiog durnas,-pavarčiau akis atsakydama už jį.
-Visai ne,-jį apgynė El.
-Tai tada jis bailys pripažint savo klaida,-atsakiau algūnėm pasiremdama į savo kelius.
-Pripažystu,-iškėlė rankas,-Dėl vadybos, gerai? Jie sakė man išsiskirt, bet aš priešinaus. Sakė, kad mes su Harry neįdomus, nes turim tas pačias merginas ilgą laiką. Taigi, kažkuris turi išsiskirti. Ir būtent tuo metu netoli pamačiau besijuokiančius Harry ir Beth todėl sutikau,-pabaigė pasakot.
-Rimtai?-šyptelėjo Harry.
-Joo,-nutęsė pasitrindamas kaklą.
-Tu maladėc draugas,-tarė su juo sukirsdamas rankom.
-Gerai, El. Tiesa drąsa?-Louis paklausė.
-Drąsa,-atsakė.
-Pagaliau!-surikau ir įsipyliau pačio pirmo gėrimo man po akim kas buvo alus. Tiks.
-Gerai, tu turi......pala. Taip! Matei tuos kaimynus netoli čia ane?
-Jo,-atsakė.
-Turi iš jų daržo pavogt pomidorą ir suvalgyt,-pasakė.
-Bet aš nekenčiu pomidorų,-suzyzė.
-Žinau,-išsišiepė.
Visi atsistojo ir išėjo į lauką ir išsitraukę telefonus, bei filmavo. Ši išsėlino ir perlipo per pakankamai žemą tvorą. Paimė pomidorą ir kai jau lipo per tvorą jų šuo pradėjo lot ir vyras išėjo pro duris. El išsigandus ir nežinodama ką daryt įkrito į krūmus. Galiausiai jis išėjo pamatęs, kad nieko nėra ir El atėjo iki mūsų su suveltais plaukais, subraižyta ir su lapeliais ant jos. Atsikando pamidoro ir vis vos nuryjo.
-Va!-suriko ir numetė jį nežinai kur. Mes visi besijuokdami paplojom jai. Visi grįžom į vidų ir atsisėdom į tas pačias vietas.
-Taigi, Niall? Tiesa drąsa?-paklausė ši.
-Tiesa,-atasakė ir aš atsidusau.
-Ar kadanors melavai Luannai?-pakėlė antakį. Šis pažiūrėjo į mane ir atsisuko atgal į juos.
-Amm.....,-nutęsė ir aš atsisukau į jį suraukus antakius,-Taip.
-Ką?!-sutrikau ir ištempiau jį nuo visų už rankos į lauką,-Nesupratau? Galvojau mes vienas nuo kito nieko neslepiam,-supykau.
-Vienintelis melas kurį tau pasakiau, kad man patikai, nors jau senai žinojau, jog tave myliu,-nusišypsojo.
-O dieve,-išsišiepiau ir pabučiavau jį,-Aš irgi tave myliu,-tariau apkabindama jį ir panardindama savo veidą jam į kaklo įlinkį. Aišku viskas buvo sugadinta kai Josh pradėjo daužyt į langą įmituodamas, kad mes bučiavomės ir visaip besivaipydamas. Iškėliau jam vidurinį pirštą ir abu grįžom į vidų.
-Viskas gerai?-paklausė Gabi.
-Jop,-išsišiepiau.
-Gerai, tada ką renkiese?-paklausė Niall manęs.
-Drąsą!-surikau ir daviau penkis El.
-Tu turi išgert visą likutį šio viskio nesustodama,-tarė paduodamas man butelį.
-Niall, čia daugiau nei pusė,-suairaukė Liam.
-Ššš,-užtyldžiau,-Drąsa yra drąsa,-ir pradėjau gert. Man aišku tai akivaizdžiai pavyko, bet po to jaučiau truputį apsinešus. Na gal daugiau nei truputį,-Taigi, Jake. Ką renkiesi tu?-paklausiau jo išsišiepus.
-Tiesą. Nebūsiu durnas, nes žinau tavo vaizduotę,-šyptelėjo.
-Taigi, koks to laimingojo vaikino vardas?-pakėliau antakį.
-Kokio vaikino?-sutriko.
-Tavo vaikino,-tariau išsišiepus iki ausų.

Tada....
Netingėtis parašyt kas patinka, o kas nepatinka. Nerašykit, kad tiesiog tobula. Tai nieko nepasako.