Restart The Game II

13

-Ar mes kažką dar veiksim be valgymo?-tyliai paklausiau pasilengdama prie Jakob.
-Turėtų greit prasidėt ta tikroji šventė kitoj salėj. Nu žinai, šokiai, baras ir t.t.,-paaiškino.
-Ačiū dievui,-atsidusau,-Galvojau, kad jau taip visą vakarą nuobodžiausim.
-Ei,-susiraukė,-Nėra čia taip blogai,-apsigynė.
-Niall,-pabaksnojau blondinui į petį kuris matės taip pat nuobodžiavo,-Patvirtink, kad dabar čia labai neįdomu.
-Čia tikrai labai neįdomu,-pritarė,-Bet juk bus dar ta "linksmoji" dalis, taip?
-Bus bus,-nusijuokė,-Aš jaučiuos labai įžeistas, nes planavau šitas vestuves.
-Viskas pasitaisys kol atsiras alchoholis,-tariau.
-Tik neprisigerk, prašau,-giliai atsiduso.
-Nieko negaliu prižadėt,-išsišiepiau.
-Bentjau neišsišok,-paprašė,-Čia mano vestuvės, ne tavo,-nusijuokė.
-Per mano vestuves galėsi išsišokt,-tariau ir jis į mane pažiūrėjo "Tu rimtai?" žvilgsniu,-Tik, kad tu to nedarai ir nemoki,-sukikenau.
-Kad tu jau apsinešus,-nusijuokė Niall.
-Šššš, nesakyk Jakob,-specialiai erzinau rudaplaukį man iš kito šono.
-Tu neįtikėtina,-papurtė galvą.
-Klausyk, aš čia esu atšvęst savo geriausio draugo kurį pažįstų aštoniolika metų vestuves ir tu manęs nesustabdysi,-spragtelėjau pirštais jam prieš veidą.
-O iš tų aštoniolikos metų su juo bendrauji aštuonis,-suprunkštė abu vaikinai.
-Ar jūs susivienijot prieš mane abu?-susiraukiau kaip vaikas.
-Ne, bet gera mintis,-tarė Niall.
-Žinau, kad aš protinga. Nereikia gėdint savęs dėl jūsų smegenų,-sumurmėjau atsiremdama į kėdės atloša.
-Oooo,-tarė kažkoks vaikinukas jaunesnis už mus visus. Jam gal 17?-Ji jus suvartė,-suprunkštė.
-Būtent, aš jus suvarčiau,-nusijuokiau jį pakartodama,-Be to, kas jis?
-Jis yra Bryan, mano pusbrolis,-pristatė, o šis mums pamojavo per stalą.
-Kodėl sėdi čia vienas nieko neveikdamas?-paklausiau,-Neturėtum būt su tais kitais paaugliais kuriuos matėm,-atsisukau į Niall vos neprasijuokdama.
-Gavau šūdiną vietą ir niekur negaliu eit iš čia. Ir tie kiti yra jaunesni už mane, bei tokie neįdomūs. Vien tik giriasi kaip rūko mokyklose už kampų, nors matos, kad gyvenime neragavo ko nors stipresnio,-suprunkštė.
-Tavo pusbrolis mldc,-tariau Jakob.
-Nu, jie net gyvenime nerūkė,-dar pridėjo Bryan.
-Ei,-susiraukiau,-Aš ir niekada nerūkiau ir nesiruošiu. Ar tai padaro mane prastesne?
-Tu niekada nerūkiai?-paklausė Jakob.
-Matos, kad bendravom tik aštuonis metus,-suprunkščiau.
-Kodėl?-paklausė Bryan.
-Nes nenoriu būt priklausoma arba dar blogiau narkomanė,-papaiškinau,-Bet jei kas nors tokių metų nėra gėręs- jis lopas. Rimtai,-patvirtinau.
-Būtent,-pasakė Niall.
-Tai kiek tau metų, Bryan?-paklausiau.
-Aštoniolika,-atsakė.
-Aahaha, tau reiks eit į koledžą,-pasišaipiau.
-Užtilk, aš net nežinau kur eit,-sumurmėjo.
-Aš žinau,-tariau ir su Niall susižvalgėm.
-Eik į mūsų seną koledžą, ten kieti žmonės ir t.t. Ir jei tu mane arba kažką iš mūsų grupelės pažįsti,-pasakojau.
-Būsi vienas iš kiečiausių,-pratęsiau.
-Ane?-paklausė.
-Dar ir kaip. Ir jei kas netikės galėsi paskambint man ir aš patvirtinsiu,-pakilnojau pečiais.
-Gerai, tik duok savo numerį,-išsitraukė telefoną.
-Jakob, tavo pusbrolis prašo mano numerio net nepraėjus dešimčiai minučių. Koks jis pasiutęs,-pavaidinau.
-Bryan Bryan,-papurtė vaidindamas, kad juo nusivylė,-Tikėjaus geriau iš tavęs.
-Kabint pačią Luanna Perez būdamas keturiais metais už ją jaunesnis? Ne lygis,-prisidėjo prie vaidnimo ir Niall.
-Dabar suprantu kodėl jūs buvot ten kiečiausi,-pripažino.
-Oj, Jakob ten nebuvo, jis lopas,-suprunščiau su Niall.
-Ei,-suzyzė šis.
-Neįsižeisk,-sukikenau. Tada padiktavau savo numerį, o Niall savo. Pasakėm koledžo pavadinimą, bet galiausiai mūsų pokalbį pertraukė.
-Kviečiame merginas susirink į grupelę! Laikas gaudyti puokštę!-pašaukė Lilah. Visi svečiai jau ir taip pereidinėjo į tą didesnę salę. Sustojom  grupelėj, bet čia buvo ir paauglės. Parodžiau jas Lilah,-Atsiprašom merginos, bet mes žinom, kad jūs dar greit neištekėsit,-sukikeno, o šios burbėdamos išėjo,-Pasiruošusios?-paklausė ir apsisuko. Visos merginos kurių nepažinojau buvo jau pasiruošusios gaudyti. Galima sakyt pulti. Jaučiaus keistai, nes čia buvau aukščiausia ir net nebuvau su aukštakulniais. Gerai, kad jų nesidėjau. Ištikrųjų man nelabai rūpėjo sugauti puokštę, bet aš neprieš. Atsistojau pačiam gale. Lilah per patį metė gėles. Žiūrėjau kaip jos skrenda ir paprastai iškėliau rankas. Tik tiek prireikė, kas sugaučiau puokštę kurios visos taip norėjo. Lilah pribėgo prie manęs ir apkabino.
-Lauksim pakvietimo,-pakilnojo antakius Jakob.
-Ką galiu pasakyt? Aš net vaikino neturiu,-sukikenau ir visi pradėjo juoktis. Galiausiai prasidėjo įdomioji dalis. Paleido muzikos pagal kurią iškart judėjosi, atidarė taip ilgai lauktą barą. Su Niall atėjom iškart ten.
-Ką Bryan?-paklausė blondinas pasiremdamas ant baro stalo šalia jo.
-Noriu prisigert, nes nėra ką veikt,-sumurmėjo.
-Na tada tu ne vienas,-nusijuokiau ir pasišaukiau barmeną,-Mums tris stipriausius.
-O tu nejuokavai,-nusistebėjo Bryan.
-Ar tu esi apie mane girdėjęs?-paklausiau.
-Tik apie tai kuo dabar dirbi,-atsakė.
-Todėl tu turėtum nuvažiuot į Ohio arba Hawaii,-Niall nusijuokė.
-Kam?-sutriko.
-Nes sužinotum tokių dalykų apie mane, kadnet netikėtum,-nusijuokiau ir užsiverčiau visus tris gėrymus kuriuos tiką atnešė.
-O mes?-paklausė Bryan.
-Dar vienas dalykas apie mane,-patrūkčiojau pečiais,-Gėriu ir užsisakinėju sau,-sušnybždėjau ir nuėjau į šokių aikštelę.

Niall pov.
-Netikėta,-pasakė vaikinas šalia manęs.
-Nei kiek,-atsakiau žiūrėdamas ką ji daro ir stengdamasis nepribėkt prie jos.
-Tau ji patinka?-paklausė pakeldamas antakį.
-Jo,-atsidusau.
-Žinai, tau gerai sekasi,-tarė paprašydamas mums gėrymų.
-Kodėl taip manai?-sutrikau.
-Nes tu jau čia. Eini su ja į vestuves jai vieno iš svarbiausių žmonių jos gyvenime,-paaiškino.
-Nemanau, ji ėjo su tuo kas laisvas šiandien,-tariau.
-Bet jūs visi buvot laisvi ir suplanavot pasiteisinimus, kad galėtum eiti tu,-pabaigė.
-Jop.
-Protingai,-pripažino,-Na ką, ji sugavo puokštę ir tikiuosi būsi tas su kuriuo ji praleis tą savo gyvenimą,-ir išgerdamas kažkur nuėjo.

Kai Luanna buvo visai prisigėrus nusprendžiau, kad jai jau gana.
-Nagi, Luanna, einam miegučio,-pasakiau šiai pakeldamas ją už liemens ir nueidamas į kambarį kuris mums užsakytas.
-Bet aš dar nenoriu,-suzyzė, bet nesikovė, kad paleisčiau.
-Rytoj būsi labai pavargus todėl reikia,-pasakiau pastatydamas ją ant žemės jau mūsų kambaryje.
-Nu ir gerai,-sutiko ir pradėjo nusirenginėt.
-Ką tu darai?-paklausiau nusisukdamas nuo jos.
-Man nepatogu. Nesiruošiu su ja miegot,-sumurmėjo ir jos suknelė nukrito ant žemės. Po to sekė liemenėlė.
-Imk mano marškinius ir nesigyčyk,-tariau ištiesdamas jai savo aprangą užsimerkęs. Likau tik su kelnėm.
-Gerai,-paprastai atsakė ir užsidėjus atsigulė į lovą. Aš nusimoviau kelnes ir atsiguliau šalia jos,-Ką reiškia šitas durklfas?-paklausė sušvepluodama ir pirštu patodydama į tatiruotę ant mano krutinės.
-Tai, kad jau žinau kas man sukeltų didžiausią skausmą ir kokia yra mano didžiausia baimė,-paaiškinau.
-Kokia?-pažiūrėjo man tiesiai į akis.
-Nesakysiu, nes tai paslaptis,-nusijuokiau.
-O ką reiškia šita?-parodė į pusiau juodą širdelę,-Kodėl tik pusė jos nuspalvinta?
-Nes aš ją užspalvinsiu tada kai būsiu su savo gyvenimo meile,-vėl paaiškinau.
-Žinai, kai jau būsiu suradus tą vienintelį ir mes būsim kartu aš pasidarysiu tatiruotę. Žodžius "It all worked out" nes viskas bus gerai tada. Viskas bus išsisprendę. Taigi, jei pasakysiu, kadl noriu naujos tatliruotės jis turėtų žinot, kad pats laikas pirštis,-sukikenau,-Tik niekam nesakyk. Ypač Luannai, tai jos paslaptlis,-sušnybždėjo ir nulūžo man ant krutinės.

COMMENT!!!