Restart The Game II

32

-Taip!-ji suriko jam net nespėjus paklaust.
-Aš-aš net nepaklausiau,-sutriko.
-Nesvarbu! Aš sutinku!-suriko puldama jam į glėbį ir jį pabučiuodama.
-Tai ačiū dievui, kad sutinki,-sukikeno ir užmovė jai ant piršto žiedą.
-El, ką tu darai?-paklausiau prie jo pritūpus,-Juk....juk jis...juk jis Louis,-pamosikavau rankom.
-Tu dar jam neatleidai?!-išsižiojo mūsiškiai. Visi iki vieno.
-Ne, kodėl turėčiau?-susiraukiau.
-Aš nebeturiu įdėjų,-iškėlė rankas į viršų Niall prieidamas arčiau.
-Bet-t, juk mes buvom tikri,-sumikčiojo Beth.
-Negadinkim tavo vestuvių ir atšvęskim,-nusijuokiau ir visi nusisuko nuo mūsų.
Tikroji šventė prasidėjo.

^Kitais metais^
^Vasario 14^(Sori už tokį peršokimą)
-Taigi, Luanna, kas kam šį kartą piršis?-paklausė nusijuokdama Beth kai visos merginos gulėjo būtent ant mano sofos, o vaikinai buvo išgrūsti į virtuvę, nes dabar mergaičių rytas.
-Nežinau,-pakilnojau pečius,-Ei, vaikinai!
-Ką?!-atšaukė atsisukę.
-Ar kažkas planuoja pirštis?!-paklausiau pakėlus galvą į juos.
-Nemanau!-atrėkė Harry.
-Ne, nemanau,-atsakiau atsisukus į Beth.
-Aišku,-nusijuokė.
-Apie ką jūs šnabždatės?-primerkė akis žiūrėdama į vaikinus Gabi.
-Apie nieką!-vienu metu visi atsakė.
-Ar jūs turit paslapčių nuo mūsų?-paklausiau susiraukus.
-Ne!-atrėkė Niall.
-Ar jūs meluojat?!-dabar supyko ir Len.
-Ne!-iškart suriko Josh.
-Kažkas čia įtartino,-suburbėjau.
-Mes kalbam apie Len ir Josh, viskas,-paaiškino Liam.
-Nebandyk pirštis,-pasakiau iškart.
-Ką?-sutriko.
-Nebandyk jai pirštis šiuo metu. Ar kadanors! Nenoriu tavęs šalia jos visą gyvenimą mane nervinant,-atsakiau.
-Negali būt,-pavartė akis.
-Be to, jai tik 20 tad ne,-tariau rimtai,-Jokios santuokos ir jokių vaikų iki mažiausiai tada kai galėsi gert Amerikoj.
-Skambi kaip kokia mano mama,-akis pavartė Len.
-Kolkas ir esu už ją tad jokių vaikų ir santuokos,-atkirtau.
-Nebijok, nesiruošiu dar tuoktis,-nusijuokė iškeldama rankas.
-Bet vaikus tai gaminat?-ši išpūtė akis, o vaikinai virtuvėje pradėjo juoktis isteriškai.
-K-ką?-sumikčiojo išraudus.
-Oj taip, mažoji pussesere, aš girdžiu viską,-pamerkiau jai akį, o Josh sėdintis iš juoko besiraitančių vaikinų daužė galva į stalą iš nevilties,-Pats laikas jums suprast, kad aš visdar čia gyvenu.
-O dieve!-suriko Harry nesustodamas juoktis. Visi šeši vaikinai buvo paraudę nuo žvengimo, bet merginos neatsiliko. Šios irgi kikeno nesustodamos.
-Šaaa!-sušnypštė visa raudona ir susigėdus.
-Nu ką? Pasakoju ką girdžiu,-patrūčiojau pečiais ir visi dar labiau pradėjo žvengti.
-Baik! Jau visi suprato! Gana!-suriko Josh.
-Taigi čia visi draugai,-atsakiau su šypsena.
-Nesvarbu!-sukliko Len ir užšoko ant manęs bandydama su pagalve uždusint, kas jai nelabai sekėsi.
-Gerai, gana,-nusijuokė Beth nutraukdama Len nuo manęs.
-Niall,-suzyziau,-Mes šiandien kažkur eisim?
-Jop,-atsakė kėdėje atsisukdamas į mane.
-Ar būtina?-zyziau.
-Taip,-atsakė su maža šypsena.
-Nuuuu aš tingiu,-mykiau.
-Nieks nesakė, kad turi pasirinkimą,-nusijuokė.
-Ahhhh!-suurzgiau ir sukryžiavau rankas.
-Ar Niall ką tik suvaldė pačią Luanna Perez?-paklausė išsižiojęs Harry.
-Neprisikalbėk, nes priversiu gailėtis,-atkirtau piktai.
-Tyliu,-iškart pasakė lyg tai būtų gyvybės ar mirties klausimas.
-Turėtum,-suburbėjau ir sukritau į sofą užsisukdama į sofos šoną su pagalvėm ir užsiklodama dekiu.
-Ar tu tikrai dabar miegosi?-nusijuokė El.
-Būtent tą ir darysiu,-sumurmėjau ir nebesiklausydama apie ką jie kalba bandžiau užmigt.

^Po kažkiek laiko^
-Luanna, kelkis,-mane judino Niall.
-Ne,-suburbėjau neatsimerkdama.
-Nagi, kelkis. Turi valandą susiruošt,-lengvai nusijuokė.
-Kam?-murmėdama paklausiau.
-Juk mes eisim atšvęst savo metų sukaktuvių ir valentino dienos,-atsakė lyg tai būtų akivaizdu. Nors pala, taip ir yra
-Nuu kaaam?-tingiai paklausiau atsisukdama į jį.
-Nes taip reikia,-nusijuokė,-Dabar eik apsirengt ir susiruošt.
-Kaip man apsiregt?-pasiklausu lėtai atsisėsdama.
-Taip, kad kai atsiminsi nebus gėda,-tarė su šypsena.
-Gerai. Prašau pasakyk, kad jie išėjo,-paprašiau pasitrindama veidą.
-Jop, jie išėjo,-nusijuokė sukrisdamas šalia manęs ir apkabindamas mane per liemenį.
-Ačiū dievui,-nusijuokėm ir pabučiavau jį trumpam.
-Kada atleisi Louis?-paklausė iš niekur nieko.
-Pakankamai greitai manau. Tik nesakyk jam,-prisimerkdama pažiūrėjau jam tiesiai į mėlynas akis.
-Bet kada? Kokia jo "misija"?-paklausė  parodydamas kabutes.
-Paslaptis,-sušnybždėjau išsišiepdama.
-Nuu,-suzyzė,-Tai per jų vestuves?
-Sakiau greitai. Tik tiek,-patrūkčiojau pečiais.
-Nežinau, jų vestuvės po kelių dienų, kas reiškia jos pakankamai greitai,-tarė mąstydamas.
-Sužinosim tik tada arne?-nusijuokiau ir pabučiavus jam į žandų užbėgau į viršų persirengt,-Niall, o kur Len?-paklausiau jo iš antro aukšto.
-Pas Josh arba su Josh,-atsakė. Daugiau ir nesiklausiau ir nubėgus į savo kambarį pradėjau ruoštis. Galiausiai atrodžiau taip:

Lauke nebuvo labai šalta, todėl net nereiks striukės.
-Galim eit!-surikau nusileisdama laiptais. Tik supratau, kad Niall irgi buvo antram aukšte. Turbūt ruošėsi jei mąstom logiškai. Jis atrodė nuostabiai.

Pamačius mane jo išraiška irgi buvo nuostabi.
-Atrodai nuostabiai,-abu vienu metu pasakėm ir iškart pradėjom juoktis.
-Gerai, važiuojam. Šį kartą mano mašina,-tarė ištraukdamas raktelius iš kišenės ir juos parodydamas.
-Gerai.....Aš vairuoju!-surikau grwitai pagriebdama raktus jam iš rankų ir pasileisdama bėgti.
-Ne!-sukliko, bet kai jis surrgavo buvo pervėlu, nes jau sėdėjau prie vairo.
-O taip!-surikau besijuokdama.
-Nagi! Tai mano mašina,-pyko.
-O kai tu mano raktelius vagi kiekvieną kartą tai viskas puiku ane?-pakėliau antakį.
-Taip, aš vyras ir turiu tave veštis į pasimatymą,-aiškino nelipdamas į mašiną.
-Pirma - tu berniukas. Antra - lipk į mašiną, nes man vienodai ką manai,-atkirtau ir šis suurzgęs atsisėdo šalia manęs.
-Tu bent žinai kur važiuoti?-paklausė dabar pagaliau su šypsena.
-Į McDonald's,-nusijuokiau iš jo išraiškos,-Niall, aš tave pažįstu. Tai akivaizdu.

Pavalgius mes galiausiai ruošėmės važiuot kažkur kitur, bet Niall atimė raktelius ir nepasidavė, todėl dabar vairavo jis.
-Tai kur dabar?-paklausiau.
-Ten pat kaip praeitais metais,-pasakė.
-Aišku,-atsakiau ir tiesiog žiūrėjau kelią kaip ten patekti.
Sustojom vėl tam pačiam miške prie kažkokio takelio.
-Nagi, einam,-paragino.
-Kodėl nevažiuojam mašina?-paklausiau, nes takas kuriuo ėjom buvo neįtikėtinai tvarkingas, platus ir gražus.
-Nes eiti smagiau,-atsakė. Atėjom į tą patį tuščią plotą kaip ir praeitais metais. Tik dabar jis lyg buvo praplatintas ir sutvarkytas. Greit priėjau prie krašto pažiūrėt į statybas kur jau beveik buvo pabaigtas statyt Styles šeimos namas.
-Jis milžiniškas,-pasakiau žiūrėdama.
-Jop,-atsakė,-Aš toks laimingas, kad tu su manim, Luanna.
-Aš irgi, Niall. Niekada negalvojau, kad tave mylėsiu, bet taip yra,-tariau su šypsena žiūrėdama į tolį.
-Žinau, aš ir. Todėl noriu paklaust tavęs vieno klausimo,-tarė.
-Žinoma,-atsakiau.
-Luanna,-tarė lyg laukdamas manęs kol atsisuksių,-Tai ar būsi su manim amžinai?-paklausė kai atsisukau ir pamačiau jį klupintį ant vieno kelio su dėžute rankoje. O ten buvo žiedas,-Ar gyvensi visą savo gyvenimą su manim, nes tai yra mano didžiausia svajonė?

Tada......
Nuomonių kaip visada!