Restart The Game II

17

-Na, o aš sutinku eiti kartu su tavim,-nusišypsojau jam ir mes nuėjom iki mano mašinos.
-Nebloga mašinytė,-pasakė.
-Žinau, todėl aš norėčiau jos nesudaužytos,-nusijuokiau.
-Na, aš tada tavim pasitikėjau, tad pasitikėk manim dabar,-tarė ir įsėdo į mašiną.
-Kada manim pasitikėjai?-sutrikau.
-Per tavo gimtadienį koledže. Tu vairavai mano mašiną,-paaiškino.
-Tau panašu, kad dabar tavo gimtadienis?-suprunkščiau, o jis taip pat.
-Ne, bet aš šiandien moku, tad toks atlygis bus man,-pasakė,-Ir nelabai norėčiau, kad mergina mane vežtųsi į pasimatymą, o ne aš ją.
-Tai būtų puiku,-pasakiau,-Rimtai.
-Ne nebūtų,-nusijuokė įsukdamas į pagrindinę gatvę.
-Įsivaizduok, kad pasakoji kažkam apie savo pirmą pasimatymą,-pamosikavau ranka,-Tai kur ją nusivežei? Ai tai ji mane nusivežė į McDonald's,-pavaidinau.
-Iš kur žinai, kad ten tave vežuosi?-paklausė.
-Nes aš suprantu ką geriausia daryt per pasimatymą su manim,-suprunkščiau.
-Ir kodėl manai, kad aš žinau kur tave vežtis?-pakėlė antakį.
-Nes tai akivaizdu ką aš mėgstu, o ko ne, nes tai išreiškiu visiems jums,-paaiškinau.
-Suprantama,-pritarė. Galiausiai kalbėdamai apie nereikšmingus dalykus atvažiavom iki savo kelionės tikslo. Turbūt kadangi mes esame miesto kampelyje žmonių čia daug nebuvo. Bet žinoma, kad čia buvo kelios fanės kurios pribėgo prie mūsų.
-O dieve,-sucypė,-Mes tokios didelės fanės,-pasakė bandydama kvepuot.
-Kvepuokit,-pasakiau išsigandus, o Niall pradėjo juoktis,-Pirma, kieno fanės jūs esat? Jo ar manęs?
-Tavęs,-vyresnė mergina pasakė.
-Niall,-kita atsakė.
-Čia vyksta varžybos,-pasakiau,-Bet mes akivaizdžiai laimim,-tariau uždėdama vieną ranką merginai per petį, nes ji buvo žemesnė už mane. Atrodė, kad ji tuoj nualps.
-Ne, mes laimim,-atsikirto ir padarė tą patį ką aš.
-Šito mes dar taip nepaliksim, bet aš labai noriu valgyt po tokio reikšmingo įvykio,-pasakiau.
-Sutarta,-paspaudėm rankas.
-Kokio įvykio?-paklausė mergina.
-Manau pamatysi per žinias artimiausiu metu,-nusijuokiau.
-Ar galima nuotrauką?-nedrąsiai manęs paklausė, o kita mergaitė palinksėdama pažiūrėdama į Niall.
-Žinoma,-kartu atsakėm. Pasidarėm po kelias atskirai, o po to bendrą visaip besivaipydami.
-Paskutinis dalykas,-pasakė ir mes palinksėjau,-Ar jūs pora?
-Ne,-paprastai atsakiau. Galiausiai apsikabinom ir pamačiau, kad Niall kažką pašnybždėjo mergaitei į ausį, bet nieko neklausiau, nes tai ne mano reikalas,-Gali užsakyt man? Aš einu prie stalo,-paprašiau, o šis palinksėjo. Atsisėdau prie pagal mane geriausio staliuko kuris buvo ir patogiausias. Sudribau ant sofos kuri buvo iš vienos stalo pusės ir laukiau kada Niall ateis su maistu. Nors ir neatrodė ar nesimatė aš kažkiek jaudinausi. Aš nebesigaudau kas man vyksta. Niekada nesijaudinu eidama kurnors su vaikinais. Aišku mano tokius gilius mąstymus pertraukė atėjęs Niall su dviem pilnais padėklais.
-Prašau,-pasakė atsisėsdamas.
-Na ačiū, bet išvis, kaip tu atnešei abu padėklus nieko neišmetęs?-paklausiau susidomėjus.
-Vieną į vieną ranką, kitą į kitą ranką,-paprastai atsakė,-Daug metų praktikos,-pridėjo kai jau matė, kad noriu vėl klaust.
-Visi mes kam nors praktikuojamės visą savo gyvenimą,-suprunkščiau, o Niall kartu. Aišku jis jau buvo pradėjęs valgyt ir vos nepaspringo.
-Nedaryk taip,-sudraudė atsigerdamas.
-Aš nieko nedarau,-nusijuokiau.
-Nejuokink,-tarė rimtu veidu bandydamas paslėpt šypseną,-Mirsiu dar paspringęs.
-Bentjau mirsi darydamas ką myli,-pasakiau.
-Tikiuosi,-sumurmėjo ir tik tada man daėjo ką pasakiau ir abu pradėjom žvengt kaip nesveiki.
-O dieve,-juokiaus,-Ne tą turėjau omeny.
-Ar ne?-pakėlė antakį.
-Baik,-nusijuokiau ir trenkiai jam per ranką. Aišku nestipriai.
-Mirštu,-pasakė vaidindama ir susiėmė užrankos.
-Baik vaidint,-pasakiau atsikąsdama mėsainio.
-Aš nevaidinu, tu tiesiog neapskaičiuoji savo jėgų,-pasiteisino.
-Aš geresnė matematikoj nei tu,-pasakiau nors tai buvo neprieko.
-Netiesa,-nepasidavė,-Aš už tave geresnis moksluose. Visuose.
-Ne, aš gražiau piešiu ir geriau sportuoju,-ginčyjausi nors abiem čia buvo juokas.
-Dėl piešimo pripažystu, bet ne dėl sporto,-atsakė papūsdamas lūpas.
-Aš plius dar geriau dainuoju,-pasakiau bandydama nesusijuokt.
-Negali būt,-sarkastiškai pasakė,-Nes tikrai ne aš čia vienas iš pasaulyje garsiausių dainininkų.
-Nu, o aš garsi taip pat nors net nedainuoju,-suprunkščiau.
-Gerai, gana,-nusijuokė,-Mes abu geriausi, o kiti lopai,-pasakė ir ištiesė ranką lyg susitarimui.
-Teisybė,-atsakiau ir paspaudžiau jo ranką. Visdar kalbėdami apie visokias nesąmones, bei juokdamiesi sėdėjom prie savo staliuko. Turbūt perdaug kartų į mus atsisuko žmonės kaip į nesveikus dėl mūsų juoko ir vos nenukritimo ant žemės iš jo.
-Nagi, einam. Noriu tave dar nusivešt į vieną vietą,-tarė ir pagriebdamas mano ranką išsitempė mane iš restorano palikdamas visas šiukšles ant stalo.
-Ir kas čia per vieta?-paklausiau kai jau sėdėjom mano mašinoj.
-Dievinu tą vietą. Ten labai gražu ir padeda nusiramint, atsipalaiduot ar išsiliet,-paaiškino.
-Važiuoji ten dažnai?-pasmalsavau pasitvarkydama sedynę, kad būtų patogiau sėdėt.
-Pakankamai,-atsakė. Nedaug trukus mes įsukom į miško takelį po to kai kilom normaliu keliu į kalną. Galiausiai sustojom ir Niall iškart išlipo,-Sek paskui mane,-parodė,-Šeip yra takelis, bet neatsimenu tos vietos kai tamsu,-nusijuokė.
-Kaip pasakysi,-nuskijuokiau su juo. Paėjus gal minutę arba dvi mes priėjom miško kraštą kur po to sekė didžiulis šlaitas kuriuo gali nusileist. Čia buvo daug vietos, medžiai aplink, bet svarbiausia, kad čia matėsi visas miestas,-Wow.
-Aha, žinau,-atsakė ir atsisėdo ant žemės, bet aš priėjau arčiau krašto apsidairyt. Nusileidus šlaitu buvo dar medžių ir kažkokios statybos,-Noriu čia gyvent,-pasakė.
-Būtų žiauriai fainai,-tariau visdar apstulbinta vaizdo.
-Manau taip ir padarysiu. Tik aišku tada kai susirasiu savo gyvenimo meilę,-pasakojo.
-Aš irgi norėčiau,-pasakiau.
-Čia būtų nuostabu. Vaizdas, aplinka, Harry taip pat arti,-pasakė ir iškart užsičiaupė, o aš iškart atsisukau į jį.
-Ką turi omeny?-sutrikau.
-Ugh, čia paslaptis. Prižadi neišpasakot Beth?-paklausė.
-Prisiekiu.
-Matai tas statybas?-pažiūrėjau žemyn ir palinksėjau,-Ten būsimas Styles šeimos namas.
-Jis jai dovanos namą?-išsižiojau.
-Techniškai. Jis visdar priklausys jam kaip ir visas plotas aplink jį,-paaiškino.
-Kaip faina,-sumurmėjau ir stojo tyla. Ji nebuvo nejauki. Po minutės Niall kažką norėjo pasakyt, bet suatojo ir suurzgė,-Tau viskas gerai?-pasitikslinau.
-Ne, ne man nėra viskas gerai,-papurtė galvą ir aš nusisukau į vaizdą jo klausydama,-Aš tiesiog....Tu man....Ugh,-niekaip negalėjo pasakyt.
-Nagi, sakyk,-ramiai pasakiau.
-Ugh, Luanna, tu man....man labai patinki,-vos vos prisivertė pasakyt, bet jo žodžiai mane pribloškė.
-Žinai ką, Niall?-staigiai atsiaukau į jį ir pažiūrėjau į jo vilties ir baimės pilnas akis kol jis dar sėdėjo ant žemės.

COMMENT!!!
Pasistengsiu greit įkelt dalį, bet nieko neprižadu, nes mintys truputį išsinaudojo😂