Restart The Game II

14

Atsikėliau ant Niall krūtinės kas mane privertė susimąstyt ką aš vakar veikiau ir prikalbėjau. Apsižiūrėjus atidžiau pastebėjau, kad aš su jo marškiniais. Vakar tikrai kažko prisidirbau. Kaip tik tuo momentu mums pradėjo belst į duris.
-Luanna, keliatės! Jūs turit iš čia išvažiuot!-rėkavo Lilah. Greit pribėgau prie durų, jas atrakinau ir atidariau,-Pabudome ir kelkimės!-išsišiepė.
-Rimtai, Lilah? Kam taip rėkt?-sumurmėjau.
-Kad atsikeltum. Žinau kaip tu kietai miegi,-prisimerkė,-Ir kodėl tu su Niall marškiniais?
-Pati kaip tik norėjau klaust,-pasakiau ir abi atsisukom į Niall kuris lenkėsi link savo telefono ant spintelės.
-Kitą kart nusipirk patogią suknelę, kad nepradėtum nusirenginėt,-suburbėjo pagriebdamas telefoną. Lilah pradėjo juoktis, o aš galva trenkiau į sieną iš nevilties.
-Kiek nuo 1 iki 10 aš buvau girta?-atsidusau.
-Manau, kad kokie 8,5 arba 9,5,-pakilnojo pečius.
-Daug prikalbėjau nesąmonių?-nelabai norėjau išgirst atsakymą.
-Pakankamai,-suprunkštė.
-O dieve. Kodėl taip visada nutink,-tyliai paklausiau net nežinau ko.
-Kas? Kad prisigeri ar padarai nesąmonių?-paklausė Lilah,-Nes ir tas, ir tas pakankamai dažnai įvyksta.
-Wow, ačiū už palaikymą,-pavarčiau akis.
-Tik sakau tiesą,-iškėlė rankas lyg apsigindama.
-Tai nesakyk. Tik aš galiu sakyt tiesą į akis,-tariau ir nuėjau į tuoletą pasiėmus savo vakarykštę suknelę,-Tuoj apsirengsiu ir galėsim važiuot.
-Gerai,-atsakė Niall.
-Iki, tada aš jau einu! Sėkmės jums!-Lilah atsisveikino ir išgirdau kaip durys užsitrenkia. Apsirengiau ir išėjus pamačiau, kad Niall jau apsirengęs sėdi ant lovos ir laukia manęs.
-Einam?-paklausiau.
-Jo,-atsakė ir pakilo nuo lovos. Užrakinę duris nusileidom į vestibiulį. Atidavėm registratūroje dirbančiai merginai raktus ir nuėjom į mašiną. Važiavome tyloje. Bet nebuvo lyg nejauku ar kažkas tokio. Per radiją tyliai grojo muzika, o aš atsirėmus galva į langą žiūrėjau gatves su mašinom ar praeiviais. Galiausiai įsukom į mano kiemą. Iškart išlipau iš mašinos tik sustojus. Kartu su Niall įėjom į vidų.
-Ooo, kas grįžo,-mus pasitiko visi.
-Kodėl jūs visdar čia? Gal jūs kokie bomžai, be namų?-susiraukiau.
-Neee,-nutęsė Beth,-Mums čia patinka,-šyptelėjo,-Ir čia visada yra maisto.
-Žinau, to aš dabar labiausiai ir noriu,-sumurmėjau ir nuėjau tiesiai į virtuvę. Užsipylus dribsnių pienu atėjau į svetainę ir atsissėdau ant sofos. Visi čia jau apie kažką kalbėjo.
-Mes ginčyjamės, kada mes grįžtam į turą?-paklausė Liam.
-Su kuo ginčyjies?-paklausiau pilna burna.
-Su Louis,-paprastai atsakė.
-Tu taip ar taip teisus,-atsakiau įsidėdama dar vieną pilną šaukštą į burną.
-Ar tu gali nustot ant jo pykt?-paklausė Jake.
-Ne,-atsakiau nedvejodama.
-Su Josh nebesipyksti,-pridėjo.
-Tam yra priežastis,-išsišiepiau kaip debilė ir pažiūrėjau į jį.
-Kas per priežastis?-smalsavo El.
-Čia jo pasirinkimas ar sakyt, ar ne,-atsakiau šypteldama ir pažiūrėdama į Len kuri susidomėjus į mane žiūrėjo,-Ai ir, Len. Surask kažkokį gitaristą turui, nes aš nebenoriu grot. Labai atsibosta.
-Bus padaryta, bose,-atsakė kaip kareivė. Aš tik suprunkščiau ir padėjau tuščią dubenėlį ant dekoracinio stalelio.
-Tai pala, kada turas?-neatstojo Jake.
-Vasario 16 diena mes išvažiuojam. Turas tęsis po Europą, o po pertraukos jis vyks šiaurės Amerikoj,-paaiškinau.
-Sakiau!-pasigyrė Jake Louis.
-Aš tau iškart sakiau, kad tu būsi teisus, o ne Louis,-tariau.
-Nu ką man reikia padaryt, kad atleistum?-suzyzė Louis.
-Aš tau sakiau. Turi pats išsiaiškint ur įvykdyt,-patrūkčiojau pečiais.
-Ughh!-suurzgė ir sukrito į pagalves jam už nugaros. Tuo metu mano telefonas suvibravo pranešdamas apie naują žinutę. Pasirodo tai buvo Harry. Kas jam? Juk jis sėdi per metrą nuo manęs.
H"Reik pagalbos! Skubu ir svarbu! Beth negali sužinot!"
L"Bus padaryta"
Galvodama ką daryt užšokau ant El.
-Nešk mane į virtuvę!-surikau jai ir pasilenkiau prie ausies,-Svarbu,-labai tyliai sušnybždėjau.
-Tu kartais tikrai užknisi,-suburbėjo mane pakeldama.
-Aha, paklausk Josh apie tai,-suprunkščiau ir ši mane nusinešė. Galiausiai mane pastatė ant kojų.
-Kas vyksta?-tyliai paklausė. Aš atsukau vandenį lyg vaidindama, kad kažką darau.
-Harry reik pagalbos ir Beth tipo negali sužinot,-paaiškinau ir nusisausinus rankas atidariau šaldytuvą,-Išsivedi Beth į prekybos centrą ir pasakyk, kad pirksit rūbus Valentino dienai. Akivaizdžiai tave kvies Louis, o ją Harry. Ir pridurk, kad aš tingėjau.
-Neturiu pinigų,-atsakė.
-Tiesiog pasiimk mano piniginę,-atsidusau ir iš tokio kaip ir slapto skirelio ištraukiau torto gabalėlį kuris buvo likęs iš seniau.
-Nu gerai, bet po to man viską papasakosi,-prisimerkė, o aš tik palinksėjau.
-O kur dingę Len ir Gabi?-paklausiau prieš jai išeinant.
-Man atrodo jos irgi apsipirkinėję ar kažkas panašaus. Džiaugiuos, kad jos sutaria,-šyptelėjo ir pamojavus man, išėjo. Su savo maistu grįžau atgal pas vaikinus ant sofos. Šie iškart pradėjo spoksot į tortą.
-Iš kur tu jį gavai?-susiraukė Jake.
-Iš šaldytuvo?-pakėliau antakį.
-Bet mes jį išieškojom ir ten nieko nebuvo,-prisidėjo Josh.
-Ten yra toks slaptas skyrelis,-nusijuokė įsidėdama dar vieną kasnį.
-Kadanors mes jį rasim,-Jake pasakė Josh lyg jie abu užsibrėžė gyvenimo tikslą. Ir verta, nes ten yra visko. VISKO. Tiesiog nusijuokiau iš jų ir toliau valgiau.
-Ai, tai ko tau iš manęs reikėjo?-paklausiau atsisukdama į Harry.
-Nu yra toks rimtas reikalas. Klausyk,-jis labai nervinosi net pasakodamas,-Aš-aš,-mikčiojo,-Aš noriu......,-kai jis viską pasakė aš padėjau lėkštutę ant stalo, lėtai atsistojau, pamažu nuėjau į kitą kambarį ir užsidarius pradėjau klykt. Po kiek laiko išėjau ir lyg nieko nebūtų nutikę pamažu atsisėdau ir vėl pradėjau valgyt.
-Ne tokios reakcijos tikėjausi,-pasakė Liam nusistebėdamas.
-Nekalbėk apie tai, nes betkuriuo metu galiu sprogt,-suurzgiau ir šis iškart užtilo,-Turi planą?-paklausiau vaikino.
-Ne,-papurtė galvą,-Ir net nenutuokiu ką daryt,-panardino veidą rankose. Jo rankos drebėjo iš baimės arba susijaudinimo. Dar tiksliai nežinau.
-Užtat aš turiu,-išsišiepiau,-Turėtum džiaugtis, kad turi tokią draugę kaip aš.
-Ir džiaugiuosi,-patvirtino. Aš išsitraukiau telefoną ir suieškojau man reikiamo numerio.
N-Klausau?
L-Noah, sveikutis. Dar mane prisimeni?
N-Kaip gi neatsiminsi? Praėjo tik metai.
L-Na, o man reikia tavo pagalbos.
N-Sakyk, po to ką man padarei aš tau skolingas.
L-Juk tu turi tą didelę jachtą, taip?
N-Turiu.
L-Puiku, mums jos reiks Valentino dienai.

Su Kalėdom!!!
Pagaliau gavau naują telfoną ir kaip ir sakiau, kad dalį parašysiu iškart! Taigi, galima užskaityt, kad čia dovana!

COMMENT!!!