Lost Heart 🔚

5.

 Mano sūnaus kūnas vėl operacinėje ir man tai jau tapo ne naujiena. Šį kartą aš taip neverkiau, bet mirusio sūnaus skausmas vis dar tūno mano krūtinėje. Jis ten tūnos dar ilgai. Žinau, jog palūšiu ir tada bus dar blogiau, negu dabar. Bijau, jog galiu apakinta to skausmo pati sau ką nors pasidaryti. Jaučiuosi panašiai, kaip tada, kai mane išprievartavo. Rodėsi, jog praradau savo gyvenimą, o dabar jį tikrai praradau.

  Harry sėdėjo šalia manęs tylėdamas. Jo dukra taip pat už operacinės durų, kartu su Daniel. Šis vyras man už sūnaus širdį jo dukrai pažadėjo dosniai atsilyginti, bet man pinigų nereikia. Jausčiausi prastai leisdama pinigus, kuriuos gavau už savo pačios sūnelio širdį, kuri, jei viskas pavyks, plaks Aliaskos krūtinėje.

  Dabar iš vis nebesuprantu, kodėl paaukoju šio vyro dukrai savo sūnaus širdį, kai galėjau jį palaidoti su visais organais viduje.

  Bet kita, mano geroji ir sveikojo smegenų pusė, nepažeista to skausmo, draskančio mano krūtinę man primena, jog Aliaska čia niekuo dėta. Ji nenusipelnė mirti tokia maža ir manau, jog jei mes būtume apsikeitė vietomis, Harry būtų mums paaukojęs savo dukters širdį. Na, bent jau labai viliuosi.

  Mano tėvai čia turėtų pasirodyti bet kurią akimirką ir net nenumanau, kaip jie reaguos į šią žinią. Na, jie dar net nežino, jog jų anūkas mirė, o dar ji širdis išimama iš jo krūtinės. Jau numanau, kaip jie pasius, bet tai mano vaikas ir sprendimus priimu pati, kad ir kokie jie būtų.

  Trumpam žvilgteliu į vyrą, sėdintį šalia manęs ir jo akys smarkiai užmerktos. Jis iš paskutiniųjų laikosi nepalūžęs ir jis be galo jaudinasi, jog operacija gali nepavykti. Aš jau nebeturiu ko prarasti, tik man reikia susitvarkyti su savo emocijomis, nes likusi viena pati kažką sau pasidarysiu arba nukentės aplinkiniai.

  Lėtai uždėjau savo ranką ant Harry rankos, kuria jis stipriai spaudė suoliuko kraštą. Jo pirštai akimirksniu atsileido ir susipynė su manaisiais. Mes atrodėme siaubingai. Per siaubingai, kad galėtume rodytis viešumoje, bet dabar mums tai nerūpėjo. Aš turėjau susitaikyti su skausmu, o jis su baime, kad dukrai gali netikti mano sūnaus širdis.

  Mano plaukai vis dar buvo kruvini, bet vyrui tai nerūpėjo. Jis buvo man dėkingas. Kartojo tai jau ne kartą ir tai matosi jo akyse. Jis norėjo man kažkaip atsidėkoti, o aš jo maldavau, kad padėtų man išprotėti dėl skausmo.

- Kadangi tu nenori pinigų, tad kaip tai galėsiu dar atsidėkoti? – Jis paklausė manęs.

- Pirmiausia palaukime ir įsitikinkime, kad tavo dukrai viskas gerai, - sumurmėjau atremdama savo galvą į jo petį ir iškvėpiau iš plaučių susikaupusį orą. Man buvo sunku. Blaiviai nemąsčiau ir tai mane verčia jaustis lyg girtai. Esu apsvaigusi ir blaiviai nebemąstau. Mane skausmas akina.

- Bet vis tiek. Tavo sūnus vis tiek dabar pjaustomas dėl mano dukters, - jis neatsileido. Jis teisus. Jei ne Aliaska, dabar jau organizuočiau Daniel laidotuves.

  Laidotuvės.

- Suorganizuok Daniel gražias laidotuves, nes aš to nepajėgsiu pati padaryti, - paprašiau jo. Mano krūtinė dar smarkiau suspaudė vien pagalvojus apie jo kišimą į žemę.

- Gerai. Pradėsiu to imtis, vos tik mano dukra su tavo sūnumi bus išvežti iš ten, - jis smakru mestelėjo link operacinės durų.

- Gerai, - linktelėjau ir Harry patraukė savo ranką nuo manosios, bet tuoj pat, nepraėjus nei sekundei, jo ta pati ranka pasivijo mano liemenį. Sėdėjau nugara prisiglaudusi prie jo krūtinės ir galėjau jausti, kaip neramiai plaka jo širdis.

  Mums taip besėdint kitame koridoriaus gale išgirdome sujudimą. Aš iš karto pašokau iš savo vietos pamačiusi savo tėvus ir brolį kartu su jais. Jie mane pamatę tiesiog pribėgo prie manęs ir aš iš karto atsidūriau tvirtame tėvo glėbyje.

- Jis mirė, - sukūkčiojau jam į krūtinę ir galėjau girdėti, kaip mano mama aikteli ir brolis ją prilaiko, nes ji vos neparkrito.

- Jis dar operacinėje? – Klausia tėtis apsižvalgęs.

- Ne, - tyliai tariau ir atsitraukiau nuo jo pažvelgdama į visus tris savo šeimos narius.

- Tai kodėl tu čia? – Tik dabar pastebėjau paraudusias motinos akis.

- Aš paaukojau Daniel širdį šio vyro dukrai, - greitai tariau stipriai užmerkdama savo akis ir galėjau girdėti, kaip Harry pakyla iš savo vietos ir atsistoja šalia manęs.

- Ar tu jį bent pažįsti? – Paklausė brolis ir aš galėjau girdėti, kaip mano mama dar labiau sukūkčioja jo glėbyje.

- Jis mano sūnus, o ne jūsų, tad aš sprendžiu ką daryti su savo vaiko palaikais. Jo dukra serga širdies nepakankamumu ir jai buvo būtinas širdies donoras, tad kodėl gi ne? Daniel širdis buvo sveikiausia, - šaltai tariau. Tik ta šaltumo kaukė man suteikė stiprybės prieš visus, kad aplinkiniai nepamatytų mano begalinio skausmo.

- Dukra, - tėtis tarė ir vėl prisitraukė mane į savo glėbį. Tėtis visada būdavo mano pusėje, kas ir kokį sprendimą priimčiau. Pamenu, kaip jis mane palaikė, kai nusprendžiau gimdyti Daniel, o mama dėl to manęs nekentė.

  Visi atsisėdome ant suoliuko nejaukioje tyloje. Visi laukėme, kol iš operacinės išeis gydytojai ir praneš ar operacija pavyko. Tai labai svarbu Harry. Nors aš jo beveik nepažįstu, bet tikiu, jog jam be galo tai svarbu. Visgi jo dukra ten ir kiek supratau, jis ją augina vienas.

  Tada staiga operacinės durys atsidarė ir iš ten išėjo tas pats gydytojas, kuris operavo mano sūnų.

- Operacija pavyko, - jis pranešė. – Dabar stebėsime mergaitės būklę, o berniuko kūną tuoj galėsite atsiimti ir tinkamai jį palaidoti, - daktaras apgailestaudamas pažvelgė į mane ir man linktelėjus jis nuėjo.

- Ačiū tau, Lele, - tyliai sumurmėjo Harry ir stipriai mane apkabino. Glaudžiausi prie jo tvirtos krūtinės ir uodžiau jo šampūno kvapą. Jis puikus tėvas. Tikiu tuo, nes kitaip jaustųsi įtampa tarp jo ir Aliaskos.

- Viskas gerai, - patikinau jį nurydama susidariusį gumulą savo gerklėje.

- Pasirūpinsiu, kad jo laidotuvės būtų pačios gražiausios, - jis man pažadėjo ir aš tikėjau. Tikėjau juo, nors ir pažinojau tik dvi paras.