Lost Heart 🔚

20.

Šilta vasaros saulė švelniai glamonėjo mano visą kūną, kur tik nedengė maudymosi kostiumėlis. Buvo gera tiesiog gulėti ant sulankstomo gulto be galo ramioje vietoje prie tvenkinio ir bent kelias valandas apie nieką negalvoti.

Pramerkusi akis pamačiau tvenkinio pakraštyje stovintį Harry ir jis už vienos rankutės laikė mūsų brangiausią turtą. Daniel krykštavo savo kojytes įmerkęs į vandenį ir niekaip negalėjo jau kelias valandas atsistebėti savo atspindžiu jame. Harry apsiėmė beveik visą dieną praleisti su juo, kad tik aš galėčiau atsipalaiduoti. Tai vertė jį mylėti dar labiau.

- Mieloji, griebk šaltos arbatos, perkaisi, - juokdamasi prie manęs priėjo Styles mama ir ištiesė man didelę stiklinę šaltos arbatos su ledukais. Ši moteris buvo nuostabi. Ji be galo myli mūsų su Harry sūnų ir mane net vadina savo dukra. Jos širdis buvo be galo didelė ir džiaugiuosi, jog mano anyta būtent tokia.

- Ačiū, Anne, - padėkojau jai ir pagriebiau jos duodamą arbatą ir gurkštelėjau jos. Mano burnoje iš karto pasklido maloni vėsa ir net atsidusau nuo tokio malonaus jausmo.

- Harry jau kelias valandas taip su Daniel? – Paklausė moteris atsisėsdama šalia manęs ant kito gulto ir į rankas pasiėmė knygą.

- Taip. Man vienas džiaugsmas matyti juos taip žaidžiančius. Niekada nemačiau tokio vaizdo, tad dabar galiu tik sėdėti ir kaip beprotė šypsotis stebėdama juos, - nusišypsojau ir padėjau savo arbatos stiklinę ant staliuko tarp gultų.

- Tu be galo stipri, Lele. Negaliu net patikėti, jog tu tai iškentei ir nepasidavei, - nuoširdžiai tarė Anne ir švelniai palietė mano ranką.

- Jei ne jūsų sūnus, nebūčiau to iškentusi, - liūdnai vyptelėjau. – Aliaska vis dar miega? – Norėdama pakeisti temą paklausiau moters.

- Taip. Dar prieš ateinant čia patikrinau. Mergaitė tikrai išsidūko, - nusijuokė ši. – Nuo pat ryto buvo lauke, po to maudėsi, o prieš užmiegant net buvo pasiryžusi eiti žvejoti, - kikeno.

- O kada atvyks Luna? – Vėl paklausiau. Tai skambėjo iš ties keistai, bet kai pradėjau lauktis Daniel, su Luna mes gan suartėjome. Harry nesikišo į mūsų reikalus ir už tai esu jam dėkinga. Pradžioje jis nenorėjo jos matyti mūsų namuose, bet per laiką aš jį perkalbėjau ir jis jau priprato. Žinoma, jis su ja nebendrauja taip, kaip aš, bet ir visiškai neignoruoja. Esu jam už tai dėkinga. Vis dėl to ta moteris yra jo buvusi, bet užtikrintai žinau, jog jam aš esu vienintelė. Maldavau jo, jog jis man iš karto pasakytų, jei atsirastų kita ir jis mane patikino, jog taip nenutiks, o jeigu taip ir nutiktų, jis man iš karto praneštų. Dieve, ir kas gali nemylėti tokio vyro?

- Sakė po darbo būtinai prisijungs prie mūsų, - atsakė ir abi sužiurome į mūsų vyrus, kur mažasis pradėjo garsiai krykštauti, o tėtis nuoširdžiai ir garsiai juoktis.

Stebėjau juos ir negalėjau vis dar patikėti, jog jie priklauso man, jog tai mano gyvenimas. Aišku, be proto pasiilgau savo Daniel, kuris mirė, bet jis visada išliks mano širdyje. Nėra nei akimirkos, kad apie jį nepagalvočiau, bet dabar turiu mažą berniuką, kurį be galo myliu. myliu ir jame matau savo pirmąjį sūnų. Savo ateityje matau Harry, Daniel ir dar vieną mažą, trapią būtybę, už kurio priežiūrą būsime atsakingi mes su Harry, nes po mano širdime auga dar vienas Styles pavardę nešiosiantis asmuo.

Pagaliau esu laiminga. Nuoširdžiai laiminga, nes turiu viską. Turiu viską, net ir viską praradusi.